– Jūsų diena neprasideda be...
– Trumpo perbėgimo per kalendorių ir dienos plano, mankštos, kavos arba arbatos puodelio.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Galimybė nugyventi nuobodų arba tarsi ne savo gyvenimą.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Iš knygų, pokalbių su bendraminčiais, darbo su komanda. Idėjų kyla iš skaitytų knygų, filmų, spektaklių ar tiesiog stebėjimo, kas vyksta visuomenėje. Įkvėpimo šaltiniu gali tapti bet kas – mažos smulkmenos, įsisąmoninta akimirka, jausmas.
– Kas labiausiai pykdo?
– Kai viskas vyksta ne pagal planą, nors jis ir būtų labai kruopščiai sudėliotas, taip pat abejingumas ar bailumas.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– „Tu kalbi dalykus, kurie labai paliečia, įkvepia ir suteikia vilties“.
– Trys dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Vienumos akimirkų, kūrybos, gilių ir atvirų pokalbių bei analizių.
– Geriausiai jus apibūdinantys trys žodžiai?
– Smalsi, kantri, analizuojanti.
– Atostogos, kurias nuolat prisimenate?
– Pirmosios trumpos atostogos kartu su mylimuoju Paryžiuje. Daugybė kilometrų pėstute, keistų nutikimų ir daug jaudulio.
– Kur slypi laimė?
– Artumo ir bendrumo jausme. Kai jautiesi kažkokio didelio proceso dalimi, kai kažko lauki, nekantrauji ir patiri bendrystę kartu su esančiais to dalimi. Laimė taip pat yra jaustis savo rogėse ir kad priimi vertybiškai teisingus sprendimus.
– Beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Esu išsibūrusi sau vyrą. Burtai pavyko!
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Mano vaikystė buvo kupina jaudinančių akimirkų, laimėjimų ir kelionių. Vis dėlto kaip gražiausios akimirkos prieš akis iškyla vasaros pas senelius, žaidimai, išmintingi pokalbiai ir smėlio pilys, kurias kantriai statydavau kaskart atvažiavusi prie jūros.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Padėdavau tėvams jų darbinėje veikloje jau paauglystėje, nuo 18 metų kelias vasaras pakeisdavau tėčio biuro administratorę. Studijų metais dirbau kavinėje barista.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Tamsiai mėlyna.
– Įsimintiniausia vieta Lietuvoje?
– Nida. Molas, Parnidžio kopa, Baltijos jūra.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Kūryba ir naujos idėjos. Jos nuolat sukasi galvoje, kai kurios tampa realybe, kai kurios lieka užrašuose. Tiesą sakant, kartais visai norėčiau ir daugiau rutinos. Manau, kad rutina mus saugo, gydo ir yra svarbi.
– Kokį geriausią patarimą esate išgirdusi?
– Geriau gailėkis to, ką padarei, negu to, ko nepadarei.
– Dėl ko pastarąjį kartą verkėte?
– Man nesunku pravirkti. Dažnai pravirkstu dėl to, kad gražu, jautru, tyra, pvz., koncerte, spektaklyje ar net skaitydama knygą. Esu jautri ir emocionali, todėl paverkti dėl nesėkmių, įtampos ar sunkios dienos man taip pat labai normalu.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate (mėgstate)?
– Nemėgstu perfekcionizmo ir didelio saugumo poreikio, noro viską kontroliuoti ir užsispirti. Taip pat kategoriškumo, skeptiškumo bei polinkio į pesimizmą.
Mėgstu savo energiją, veržlumą ir tvirtumą siekiant tikslų, taip pat bendruomeniškumą ir gebėjimą sujungti, suvienyti žmones, drąsą neprisitaikyti bei atvirumą.
