Siciliją Fausta ir Andrius jau pasimatavo pernai. Šiemet pora nutarė čia sugrįžti dėl komfortiško oro, visuomet šviečiančios saulės. Be to, abu gali dirbti per atstumą, tad aplinkos pakeitimas jiems nesudaro rūpesčių.
„Tai jau antrosios Kalėdos Sicilijoje“, – pasidžiaugė Fausta.
Vos atvykę Fausta ir Andrius pasikabino lemputes – tai ir yra jų kalėdinė puošmena.
„Stengiamės gyventi gana asketiškai, kuo mažiau pirkinėti, ypač retai panaudojamus daiktus, ir kuo daugiau dėmesio skirti emocijai, savijautai, tam, kas viduje. Taigi lempučių mums daugiau nei pakanka“, – šypsojosi F.Leščiauskaitė.
– Didžiosios šventės asocijuojasi su šurmuliu, dovanomis, įvairiausiais renginiais. Koks jūsų šis šventinis laikotarpis?
– Šventinis laikotarpis bus darbingas, nes pirmosiomis ateinančių metų dienomis į spaustuvę turime atiduoti naujausią žurnalo numerį, niekur nedingsta įsipareigojimas parengti du kassavaitinius tekstus į naujienų portalus, taip pat rašau knygą.
Šalia to yra darbas socialiniuose tinkluose, bendravimas su klientais ir visi kiti darbai ir darbeliai. Vietos kvėpuoti ir gyventi šventiškai šiemet itin mažai, ko gero, nepamenu labiau užimto šventinio periodo. Vis dėlto tikiu, kad stebuklai ir prasmė slypi detalėse, todėl tikrai neapleidžiu šventinės nuotaikos kūrimo ar rūpinimosi džiaugsmingomis smulkmenomis.
– Šiemet šventes pasitinkate Sicilijoje be sniego. Daugelis Kalėdas įsivaizduoja kitaip.
– Tai jau antrosios Kalėdos Sicilijoje. Šiuo metu čia 20 laipsnių šilumos, šviečia saulė, Andrius jau išsitraukė šortus. Be to, ši vieta auros prasme mums abiem artima. Žinote, kaip yra su vietomis, – jos mums tiesiog kažkodėl patinka arba ne, pasijunti kaip namuose arba ne. Nors čia egzistuoja begalė keistų įpročių, man tiesiog patinka Sicilija su visais savo privalumais ir trūkumais.
Kiek čia liksime – nežinia. Gal iki vasaros, o gal kelionių poreikis pašauks gerokai anksčiau. Kol kas namus čia turime iki vasario vidurio, o planuosime vėliau. Mes gebame ir mėgstame gyventi ekspromtu, net iškeliaudami į Italiją pirmuosius namus savaitei Italijos šiaurėje užsisakėme prieš parą. Daiktus susidėjome prieš sėsdami į mašiną. Kai kam tai būtų košmaras, o aš esu dėkinga gyvenimui, kad taip galiu.
O švenčių gerumas nuo to vargu ar priklauso – šventės yra galvoje ir širdyje. Kiek pavyks išdalinti gerumo, kiek pavyks susikurti stebuklą, tiek tų švenčių ir bus.
Pernai ir be sniego Sicilijoje jos pavyko puikiai. Kalėdų rytą kieme pasideginau, o tada ėjome gaminti šventinių pietų.
– Ar turite kokių nors švenčių tradicijų?
– Per Kūčias būtinai verdame pyragėlius su baravykais. Laikomės tradicijos per Kūčias nevartoti pieno, kiaušinių, mėsos. Viena svarbiausių šventinių taisyklių – nesipykti. O daugiau – kaip jau išeina.
Man Kalėdos nėra kažkokia scena, kurioje turi būti sustyguota programa. Tai turėtų būti sąmoningas pabuvimas, pasimėgavimas laiku, ryšio kūrimas, o ne sustyguotas renginio tvarkaraštis. Jos neturėtų nuvarginti ar versti kur nors suspėti.
– Mėgstate ragauti, vertinti įvairių šalių restoranų patiekalus. Kokie puikuosis ant jūsų šventinio stalo?
– Man tai jau minėti pyragėliai su baravykais, jie atėjo iš mano proprosenelės, o gal ir iš dar senesnių laikų. Tešla – vien miltai, vanduo ir druska, paslaptis – ilgas minkymas. Įdaras – sumalti arba peiliu smulkiai sukapoti baravykai su kepintais kruopščiai susmulkintais svogūnais, druska ir pipirais. Na, o padažas – geras alyvuogių aliejus, jame gražiai, lėtai pakepinti smulkiai ir dailiai pjaustyti svogūnai, druska ir pipirai. Tai mūsų švenčių hitas nuo tada, kai save pamenu. Griežtai juos valgome tik per Kūčias, taigi patiekalas būna išlauktas, noras subrandintas ir nė viena kita lėkštė nesulaukia tiek dėmesio kaip toji, kurioje suguldyti grybinukai.
– Ar nustebinsite vienas kitą dovanomis?
– Mėgstu dovanoti dovanas, bet ne iš reikalo. Taigi būna, kad per Kalėdas ir nieko nepasidovanojame. Kalėdinės dovanos mūsų namuose nėra būtinos, nebent tiksliai žinai, ko kitas norėtų ir kas jį pradžiugintų. Na, o be priežasties jos pas mus parnešamos dažnai: ir brangios, ir pigios, ir didelės, ir mažytės.
Beje, mano šeimoje įprasta Kalėdų dovanas gauti ne ryte, o vakare. Ilgus metus pas mus Kalėdų vakarą ateidavo tikras Kalėdų Senelis ir tai būdavo jau po vakarienės.
– Su kokiomis mintimis palydite senuosius metus, ką jie jums suteikė?
– Praėję metai atnešė daug kelionių – galima sakyti, kad tai materialu, bet ne visai: radome ryžto ir drąsos iškeliauti 9 mėnesiams, o tai daugiausia yra pasiryžimo reikalas, pasekmių priėmimas, tačiau apsisprendimas vis tiek taip gyventi. Tai buvo puiku.
Be to, po ilgo darbo labai pagerėjo mano šuniukų emocinė sveikata. Pradėjau skirti daugiau dėmesio savo savijautai, nebepataikauju savo silpnybėms.
Norėčiau kuo daugiau lengvumo. Nepaisant viso to gėrio, praėjusius metus įvardinčiau kaip iš tiesų sunkius. Tegu ateinantys būna daug lengvesni. Lengvi širdyje, priimant sprendimus ir visur gyvenime.
