Daugybę klausimų užminė Lietuvos barzdų klubo nariai, pirmąjį rugsėjo šeštadienį susibūrę paminėti Tarptautinės barzdų dienos.
Bohemiškame „Downtown Forest“ kiemelyje būrys vyrų „barzdojo“ prasmingai — aukojo kraujo Nacionaliniam kraujo centrui, tarė UŽ organų donorystei, kartu su peteliškių namų „Dom Bow Ties“ komanda mokėsi susirišti peteliškę, domėjosi barzdos puoselėjimo receptais.
Atėjus metui išsiaiškinti, kuris geriausiai įkūnijo vieną iš ryškiųjų Lietuvos bazdočių, į sceną žengė prezidentų, istorikų, kultūros veikėjų, dainininkų, sportininkų barzdotieji „dvyniai“.
„Bronius Sipavičius man – atradimas. Jei ne konkursas, matyt ir nebūčiau išgirdęs apie šią istorinę asmenybę. Knygnešys, lietuvybės puoselėtojas, gydytojas, profesorius, nepriklausomos tarpukario Lietuvos sveikatos ministras. Labai įdomi asmenybė ir, pasirodo, mus sieja panašios barzdos“, — braukdamas šukomis per poros sprindžių ilgumo barzdą džiaugėsi Jurgis.
Sportiniais marškinėliais su užrašu „Lietuva“ vilkėjęs Deividas šmaikštavo, kad su krepšininku A. Kavaliausku jį sieja ne tik barzdos, bet ir „šukuosenos“.
„Įvaizdis šįsyk susirado mane, o ne aš jį“, — patikino Vaidotas, prieš pat barzdočių šventę atsitiktinai pasimatavęs akinius apvaliais rėmeliais. Su jais vyras tapo labai panašus į Nepriklausomybės aktą Vokietijos archyvuose aptikusį istoriką Liudą Mažylį. Liko tik prisiderinti plačiabrylę skrybėlę.
Barzdų klubo prezidentas Valdas Samkus per vakarą išvaizdą pakeitė net dukart. Šventės pradžiai pasirinkęs būti panašus į kantri muzikos Lietuvoje pradininką Virgį Stakėną, vėliau persikūnijo į dainuojamosios poezijos grandą Vytautą Kernagį.
Niekam nekilo abejonių, kad stilingasis šventės dalyvis Mindaugas — dainininko Lino Adomaičio „dvynys“. „Įdomiausia tai, kad ūsus raityti pradėjau gerokai anksčiau Linas Adomaitis“, — pastebėjo Mindaugas.
Barzdaskučio Domo sąsajos su barzdotaisiais Lietuvos istorijos veikėjais abejonių kėlė tik tol, kol šalia nebuvo prezidento Antanos Smetono portreto.
Tikru rebusu renginio dalyviams tapo kauke dekoruotą lazdą laikančio ir lizdą ties užpakaliu prisitvirtinusio Jono įvaizdis. „Kaip rašė Gintaras Beresnevičius, Lizdeikos vardas kilo iš lizdo, kuriame jis buvo rastas. Tad šiandien aš — Lizdeika, krivis, išaiškinęs didžiajam kunigaikščiui Gediminui sapną apie Geležinį vilką. Jis paprastai vaizduojamas su ilga balta barzda, bet aš improvizavau savaip. Mano barzda priemena lizdą“, — paaiškino Jonas.
Geriausiai įkūnijusiu Lietuvos barzdočių paskelbtas vilnietis Gintaras — lyg iš dviejų šimtų litų bankoto nužengęs Vydūnas.
„Ši barzda man — pirmoji. Reikės, matyt, tęsti barzdočiaus karjerą, būtų smagu šiemet pabūti ir Kalėdų seneliu“, — sėkmės įkvėptas sakė nugalėtojas, o susirinkusieji jį sveikino skanduodami „Du šimtai! Du šimtai!“.
