Čia ant kranto išlipusios irkluotojos Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė apsikabinusios verkė, kai medalių viltys virto paskutine vieta Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Netrukus vandenyje jau buvo pavienė dvivietė valtis, kurioje iškart užtikrintai startavo kaišiadorietė K.Kralikaitė ir I.Adomavičiūtė.
Sportininkės savo atrankos irklavime buvo antros – distanciją debiutantės įveikė per per 7 min. 22,55 sek. ir pateko į pusfinalį. Nuo olandžių jos atsiliko penkiomis sekundėmis.
„Šiandien kaip šventė – pagaliau pasirodė saulė ir mes pagaliau startavome. Viskas pagaliau nurimo. Buvo laukimo jaudulys, tad smagu, kad pradėjome, – šeštadienį stebėjusi, kaip Paryžių merkia lietus, dabar kalbėjo I.Adomavičiūtė. – Kadangi mes šiemet neturėjome jokių tarptautinių varžybų – turėjome tik vienas – stengėmės susitelkti į save ir nežiūrėti į varžoves. Pavyko gana gerai. Kadangi nežinojome kaip atrodome šalia varžovų, nesitikėjome kažko iš jų. Tiesiog norėjome padaryti savo darbą ir mums neblogai pavyko.“
Jai tai – ypatingai svarbus pasirodymas. 29-erių irkluotoja planavo pasirodyti Tokijo olimpinėse žaidynėse, tačiau po 2020 metų rugsėjo mėnesį po treniruotės daryto dopingo mėginyje buvo rasta draudžiamų medžiagų.
I.Adomavičiūtė visada neigė, kad vartojo dopingą, bet sportininkei buvo skirta dvejų metų nušalinimo bausmė.
„Keista, kad ir jausmas – lyg jos man nėra pirmosios žaidynėms. Dabar nuslūgus emocijoms atsirado: „vau, kiek žmonių, aš tiek net nemačius. Aš labai džiaugiuosi. Stovėjau starte užsikūrus, nes labai norėjau startuoti. Aš tiek kovojau, kad čia patekčiau ir dabar tai pagaliau įvyko“, – po finišo džiaugėsi I.Adomavičiūtė.
Sportininkės po finišo džiaugėsi ne tik rezultatais, puikiu oru ar susirinkusia įspūdinga sirgalių minia, tarp kurių – ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene.
Irkluotojos neslėpė, kad jau kurį laiką laukė starto, net kaupėsi varžybų jaudulys ir norėjosi pagaliau varžytis.
O kovose jos naudoja ir tvirtą charakterį, ir psichologinę stiprybę.
Paklaustos, ar stebėjo, kaip viskas klostėsi D.Karalienei ir D.Rimkutei, K.Kralikaitė atviravo: „Kol tęsiasi varžybos – nieko nepastebėsime. Visa energija – į save ir savo valtį. Visi kiti dalykai liks nuošalyje. Visus metus dirbome labai stipriai ir norisi padaryti savo, o tada prasidės emocijos – džiaugsmas, liūdesys, gailestis ar kažkas.“
Sportininkės teigė, kad specialaus informacijos srauto blokavimo plano, kokį dažnai pasirenka atletai, nenaudoja, tačiau emocijas valdyti mokėsi jau kurį laiką.
„Galiu skaityti, neskaityti, bet tu psichologiškai dirbi ne paskutinę dieną prieš startą, o visus metus. Atsirenki informaciją. Man varžybų dieną geriausia girdėti trenerius, Ievą, o visa kita „sėkmės“ ar dar kažką – nesinori. Bet tai netrukdo, nes tada tavęs tai tarsi neliečia. Tu jau atidirbęs, kad atsirinktum informaciją. Kai ateina varžyvų diena, tavęs tai jau neblaško“, – sakė K.Kralikaitė.
I.Adomavičiūtė juokėsi, kad tenka prisiklausyti įvairių palinkėjimų, o dažnai – grįžti su medaliais.
„Mes ignoruojame, nes paskui grįžti negalėsime“, – nusijuokė I.Adomavičiūtė.
