Pasak T. Ivanausko, tokio lygio pirmenybės mūsų šalyje – istorinis įvykis ir galimybė bendradarbiauti su aukščiausio lygio badmintono žaidėjais, treneriais bei organizacijomis.
„Tai buvo puiki galimybė parodyti mūsų šalį, jos infrastruktūros lygį bei žmonių profesionalumą, – sakė LBF generalinis sekretorius. – Daugelis komandų žadėjo sugrįžti ne tik dalyvauti varžybose, bet ir susipažinti su Lietuva iš arčiau. Pirminis nusistatymas labai smarkiai pakito – ne vienos komandos atstovai sakė, kad Lietuva yra daug europietiškesnė nei kitos senosios Europos valstybės“.
Paklaustas, kodėl čempionatą buvo nuspręsta organizuoti būtent sostinėje, T. Ivanauskas pabrėžė, kad tai lėmė atsakingas požiūris į konkurso organizuoti pirmenybes sąlygas.
„Kuomet panašus renginys nėra nei karto organizuotas Baltijos šalyje, tikrai reikia daug ambicijų, gal net sveiko avantiūrizmo, išdrįsti dalyvauti konkurse organizuoti tokį renginį. Žinojome, kad Vilnius ir jo istorija tikrai bus stiprus argumentas... Be to, turėjome miesto pažadą prisidėti prie čempionato organizavimo, – pasakojo T. Ivanauskas. – Deja, Vilniaus miesto savivaldybės pažadas tapo didžiausiu iššūkiu, nes likus vos 2 mėnesiams iki čempionato pradžios sulaukėme neigiamo atsakymo dėl paramos renginiui. Todėl renginys buvo organizuojamas Nacionalinės Sporto Agentūros, privačių rėmėjų ir LBF lėšomis.“.
T. Ivanauskas teigė, kad dabar belieka įvertinti tai, kas įvyko, apsvarstyti, ką ateityje galima padaryti geriau.
„Bet svarbiausia yra tai, kad aukščiausio lygio sporto renginių organizuoti be valstybės ir savivaldybės paramos praktiškai yra neįmanoma. Bet panašu, kad niekam tai nėra įdomu. Sunku suvokti, kaip dešimties dienų renginys, kuriame dalyvauja 500 dalyvių iš 40 šalių, užpildantis 3 miesto viešbučius bei restoranus, yra visiškai nereikšmingas miestui“, – traukė pečiais T. Ivanauskas.
Tačiau LBF generalinis sekretorius džiaugėsi, kad renginys tapo svarbia patirtimi ir įrodymu, kad kartu su komanda galima nuveikti labai daug.
„Renginys tik patvirtino, kad komanda gali sukurti stebuklus, vienas nieko nepadarysi, – teigė T. Ivanauskas. – Dabar galime džiaugtis komanda ir faktu, kad sukūrėme Europos badmintono šventę, kurią ne viena komanda vadino geriausiai organizuotu renginiu per 10–15 metų. Džiaugiuosi, kad mane supa ir idėjas palaiko žmonės, kurie lygiai taip pat myli badmintoną ir aukoja save, kad Europos badmintonui būtume svarbi šalis. Kartu su LBF prezidentu Algirdu Kepežinsku dėkojame Laimai Chomskytei, Vaidai Slušnienei, Renatai Vancevičienei, Audriui Lesinskui, Dainiui Mazėčiui, Karoliui Šemetai, Arnoldui Slušniui, Evaldui Slušniui, Vaidai Čekauskienei ir visiems remėjams – „Surfshark“, „Ollex“, „Tichė“, „SEB Arena“, „Auga“, „Sun365“, „Wolves“. Žinoma, didžiausia padėka skrieja visiems renginio savanoriams“.
Europos badmintono konfederacijos prezidentas Svenas Serre priminė, kad jaunių čempionatai leidžia atskleisti geriausių jaunųjų sportininkų bei federacijų tobulėjimą.
„Lietuvoje organizuotas jaunių čempionatas tapo svarbia badmintono plėtros dalimi, – sakė S. Serre. – Be to, tai yra didelė motyvacija tiek jauniems žaidėjams, tiek pačiai LBF, kuri įrodė, kad badmintonas yra svarbus šalyje. Likau sužavėtas tuo, kaip viską parengė LBF. dar prieš čempionatą žinojome, kad patirties organizuojant tokius renginius federacija neturėjo, tačiau likome maloniai nustebinti, kaip puikiai jie viską atliko. Netrūko situacijų, kurios įrodė, kad komanda gali dirbti itin sklandžiai. Mane nustebino ir savanorių kiekis. Buvo sukurta labai jauki atmosfera. Užėjęs į salę iškart galėdavai pasijusti didelės šeimos nariu“.
Sulaukęs klausimo, ar Lietuvoje dar galima tikėtis sulaukti panašių badmintono renginių, S. Serre net nesuabejojo: „Žinoma“.
„Ir aš tikrai nenoriu įtikti organizatoriams. Tikrai ne. Ką aš pamačiau Vilniuje? Komandą! Organizuojant renginius visada yra reikalinga stipri komanda. Ir Lietuva ją tikrai turi! Infrastruktūra puiki, tačiau... Yra vienas „bet“. Jei LBF norės kilti aukščiau, reikia daugiau rėmėjų, reikia valstybės įsitraukimo ir rėmimo, – sakė S. Serre. – Patirties Lietuva jau turi, belieka sulaukti dėmesio iš valstybės. Labai lauksiu, kada galėsiu sugrįžti į Lietuvą – ar tai bus Vilnius, ar Kaunas, ar Druskininkai, kuriuos sėjau aplankyti. Manau, Lietuvoje yra daug vietų, kuriose galėtų vykti svarbūs badmintono renginiai“.
