Senjoras mirė šeštadienį, apie tai pranešė ir užuojautą pareiškė Rusijos sunkiosios atletikos federacija.
Kaip teigia šeima, J.Vlasovo mirtis buvo tiesiog didelis šokas.
„Garsiojo J.Vlasovo dukra Julija papasakojo, kad niekas net negalėjo įsivaizduoti, kad tokia tragedija įvyks akimirksniu. Prieš metus jam buvo atlikta širdies operacija ir J.Vlasovas po jos sėkmingai atsigavo. Velionis niekuo nesirgo – net ir sloga. Dar ryte jis pavalgė, buvo geros nuotaikos, o po pietų jo neliko“, – pasakojo sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Aleksandras Kiškinas.
J.Vlasovas tapo pirmuoju planetos žmogumi, pakėlęs savo 90 kg svorio kategorijoje daugiau kaip 200 kilogramų.
Sunkiaatlečio pergalių kraityje yra 1960 metų olimpiados Romoje auksas, 1964-ųjų žaidynių Tokijuje sidabras, keturi pasaulio čempionatų titulai, šeši Europos čempiono vardai. J.Vlasonui priklausė 31 planetos ir 41 SSRS rekordas.
1960-ųjų ir 1964 metų olimpiadose jis buvo SSRS delegacijos vėliavnešys žaidynių atidarymų ceremonijose.
Baigęs savo karjerą sporte jis visą dėmesį skyrė kūrybai, rašė knygas, 1985 metais buvo dvejiems metams išrinktas Rusijos sunkiosios atletikos federacijos prezidentu.
1996-siais J.Vlasovas kovojo dėl Rusijos prezidento posto, tačiau už jį balsavo vos 0,2 procento rinkėjų.
1961-siais pasaulio sunkiosios atletikos čempionate Austrijos sostinėje Vienoje prie J.Vlasovo privedė 14 metų berniuką Arnoldą Schwarzeneggerį, kuriam jis per vertėją palinkėjo sėkmės sporte ir pasiūlė kuo ilgiau užsibūti sporto salėje.
Apie tai ne kartą pasakojo pats A.Schwarzeneggeris ir tikino, kad J.Vlasovas, kuris tuo metu buvo berniukui labai didelis autoritetas, davė savotišką postūmį užsiimti kultūrizmu.
Jie Maskvoje susitiko po 25 metų, kai buvo filmuojamas meninis filmas „Raudonasis karštis“ – J.Vlasovui jis padovanojo savo nuotrauką su parašu.
