LTOK dėl koronaviruso pandemijos šiemet visiems sporto gerbėjams siūlė Olimpinę dieną paminėti nestandartiškai: 1988 metrų distanciją arba taip vadinamą lietuvišką mylią bėgti ne kartu ir viename renginyje, o virtualiai.
Kiekvienas, atsisiuntęs tam tikrą programėlę į savo mobiliuosius įrenginius, galėjo ne tik pasidžiaugti prisidėjus prie Olimpinės dienos šventimo, tačiau ir išsidalinti 15 tūkst. rėmėjų pateiktų prizų.
Antradienį Vilniaus Vingio stadione vis dėlto įvyko nedidelis „Olimpinės dienos 2020“ paminėjimas – atidėjus renginį iš birželio 13-osios į birželio 23-iąją, LTOK į renginį specialiai pakvietė ne tik valdžios atstovus, tačiau ir žinomus Lietuvos sportininkus. Iš viso į Olimpinę dieną susirinko apie 60 žmonių.
Dar praėjusiais metais į Olimpinės dienos renginį Klaipėdoje sugužėjo, 1988 metrų nuotolį bėgo ir įvairiuose konkursuose dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių.
„Patikėkite, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo olimpinę mylią įveikė savo darbo kabinete ir širdimi jis su jumis“, – palinkėdama sėkmės ties starto linija negausiai olimpiečių ir paraolimopiečių bendruomenei sakė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
Nors Lietuvos prezidento žmona ir buvo kviečiama pasijungti prie bėgimo, tai ji sakėsi padarysianti kitąmet.
Tarp šalies olimpiečių, kurie prie Vilniaus Vingio parko estrados suręstos starto arkos laukė bėgimo pradžios, buvo ir olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė su vyru Andrejumi ir dukra, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, maratonininkė Vaida Žūsinaitė su vyru baidarininku Ričardu Nekrošiumi ir atžala, ieties metikas Edis Matusevičius su širdies drauge šuolininke į aukštį Urte Baikštyte, sportinio ėjimo atstovė Brigita Virbalytė.
Nors olimpinės mylios bėgimo rezultatų niekas nefiksavo, vis dėlto, pirmasis atbėgęs yra pirmasis. Šįkart greičiausiai lietuvišką mylią įveikė paralimpietė 23 metų maratonininkė Aušra Garunkšnytė.
„Mane labiausiai pradžiugino ne tik galimybė ne virtualiai bėgti, bet ir galimybė tai daryti su olimpiečiais. Taip mes artėjame prie lygybės sporto supratime.
Ankščiau aš, tiesą pasakius, nelabai dalyvavau tokiuose renginiuose, nes kaip ir du kilometrai nėra tas nuotolis, kuris įdomus maratonininkei.
Bet šiemet buvo įdomu sudalyvauti: aš jau buvau nusiteikusi, kad teks bėgti virtualiai, tai planas buvo distanciją įveikti per 8 minutes. Tai padariau, tačiau tikrai nesitikėjau būti pirma“, – tikino A.Garunkšnytė.
Neskubėdami 1988 metrų nuotolį įveikė ir Zadneprovskių šeimyna – olimpinė čempionė Laura, 2004-ųjų ir 2008 metų olimpiadų sidabro ir bronzos medalių laimėtojas Andrejus bei jų dukra Adrijana.
„Pabėgioja dukrelė su mumis. Dar į baseiną eina, tačiau tikrai nepuolame iš jos daryti penkiakovininkės“, – patikino po finišo 45-erių A.Zadneprovskis.
Kaip teigė 36-erių L.Asadauskaitė, šeimyna tikrai nesistengė nuversti per bėgimą kalnų ir nuotolį įveikė daugiau kaip pusantros minutės lėčiau nei net per treniruotes.
– Olimpinės diena praūš. Kas toliau, kokios varžybos jūsų laukia, žinant situaciją su koronaviruso pandemija? – lrytas.lt paklausė L.Asadauskaitės.
– Šiemet didelių veiklų tikrai nebus. Vis dar paliekama viltis, kad šiemet įvyks rudenį Vengrijoje Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas, tačiau tai tik pažadai ir suteikiama bent minimali viltis.
Kaip tik šį pirmadienį gavome laišką, kuriame tikinama, kad liepos 10 dieną bus paskelbta, ar vyks tos pirmenybės.
Nežinia kaip bus – juk anglai, airiai, portugalai dar tik bando sugrįžti į vėžes, tad iš esmės – nežinomybė su varžybomis.
– Jei Vengrija negalėtų ar neturėtų sąlygų – gal Lietuva galėtų pasiūlyti savo paslaugas. Juk 2017 metais vyko Europos pirmenybės.
– Oi ne. Per trumpas laiko tarpas pasirengimui. Tai, kas buvo 2017 metais, galima įvardinti kaip žiauriai sudėtingą darbą, kuris vis dėlto buvo padarytas.
Kitą vertus, tarptautiniame šiuolaikinės penkiakovės kalendoriuje yra Lietuvos vardas – rudenį turėtų vykti pasaulio kariškių šiuolaikinės penkiakovės čempionatas. Bet šiai dienai negalime atsakyti, ar jis įvyks.
– Vieni sportininkai po 2020-ųjų olimpiados atidėjimo kalba apie karjeros pabaigą kiti – atvirkščiai: apie jos pratęsimą dėl žaidynių perkėlimo į kitus metus. Kokia jūsų situacija – esate labiau „už“ ar „prieš“ pandemijos sukeltą turnyrų nukėlimų vajų...
– Daugelis elito sportininkų dar iki karantino turėjo kelialapius į žaidynes Tokijuje – tokių buvo apie šešiasdešimt procentų.
Vadinasi, toks nukėlimas yra naudingas tai keturiasdešimties procentų grupei, kuri dar turi galimybių kuo geriau pasirengti kovoms dėl kelialapių.
Jei kalbėti apie tuos atidėtus metus... Aš turiu kelialapį. Bet žinau mūsų sportininkus, kurie yra traumuoti, kurie lyg ir negalėjo pakovoti dėl olimpiečio vardo, o dabar tas atidėjimas atgaivino viltis.
Manau, iš esmės, olimpiados atidėjimas Lietuvai nėra į blogą – galbūt, atsiras sportininkų, kurie iškovos papildomus kelialapius į Tokiją.
