27-erių disko metikas iš Berlyno į gimtinę parsivežė dramatiškai iškovotą aukso medalį.
A.Gudžius diską trečiadienį vykusiame finale paskutiniuoju bandymu švystelėjo 68 m 46 cm ir titulą išplėšė iš švedo Danielio Stahlio (68 m 23 cm) rankų.
„Tokių scenarijų daugiau nereikia! Labai jau tampo nervus, – nusijuokė A.Gudžius. – Aišku, žiūrovams smagu, bet viskas paskutiniu bandymu tampa sudėtinga. Planas buvo mesti pirmaisiais bandymais, bet išėjo kaip išėjo“.
Čempionui sveikinimų banga Vilniuje buvo jau trečioji.
Pirmosios iškart po finalo jis sulaukė iš tribūnose sėdėjusių šeimos narių bei trenerio Vaclovo Kidyko, antrosios – per penktadienį vykusią apdovanojimų ceremoniją Berlyno centre.
Oro uoste A.Gudžių pasitiko būrys žurnalistų, gerbėjų, jį ir V.Kidyką taip pat sveikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovė Daina Gudzinevičiūtė.
„Po paskutinio metimo jausmas buvo nenusakomas, tokia euforija! Linkėčiau visiems patirti šį jausmą, – džiaugėsi V.Kidykas. – Andriui Dievas davė ypač geras fizines savybes. Be to, jo galva – tarsi kompiuteris.
Protingai auginant jėgą ir tobulinant techniką, ateityje galima galvoti apie 70 m ribą ir pasaulio rekordą. Kodėl gi ne?“
Nuo 1986-ųjų pasaulio disko metimo rekordas priklauso vokiečiui Jurgenui Schultui – 74 m 8 cm.
Nors A.Gudžius tikino niekada specialiai nesikoncentruosiantis į rekordo gerinimą, sustoti nežada – po Europos čempionato jis sau leis pailsėti vos vieną dieną.
„Pirmadienį jau kibsiu į darbus“, – šypsodamasis galva palinksėjo A.Gudžius.
– Ką jautėte, kai D.Stahlis ėjo atlikti savo paskutinio metimo? – paklausėme A.Gudžiaus.
– Laukiau. Yra pačiam buvę, kad paskutiniais bandymais praradau pozicijas, tad tiesiog žiūrėjau, kas bus. Švedas yra labai stiprus metikas ir su juo konkuruoti sudėtinga. Vyliausi, kad gal kaip nors (juokiasi).
– Ką vienas kitam pasakėte po varžybų?
– Pasveikinome ir pakalbėjome, kaip džiugu, kad vėl abu esame and podiumo. Tokiomis sąlygomis abu numetėme po 68 metrus ir nė vienas nenuvylėme savo tautos.
– Laimėjote ir pasaulio, ir Europos čempionatą. Dabar iš jūsų visi tikėsis tik aukso?
– Laukti galite ko tik norite (juokiasi). Aš su treneriu ir komanda toliau kryptingai dirbsiu ir stengsiuosi. Planai visada yra aukščiausi, bet nieko prižadėti negalime.
Švaistytis pažadais ar medaliais būtų neetiška, nes gali nutikti bet kas. Juk auga jauni sportininkai, visi stiprėja.
– Kokie jūsų artimiausi planai?
– Mėnesio pabaigoje laukia Deimantinės lygos finalas, po savaitės bus varžybos Lenkijoje. Gal ten susitiksiu Piotrą Malachowskį, Robertą Urbaneką, tad bus smagios varžybos. Rugsėjį vyks Žemynų taurė.
– Jums buvo netikėta, kad P.Malachowskis ir dar keli favoritai nepateko į finalą Europos čempionate?
– Taip, tai buvo keistas faktorius. Bet čia sportas, visko būna. Niekada neatspėsi, kas gali atsitikti.
– Čempionatas sėkmingas buvo ne tik jums – Lietuvos ieties metikė Liveta Jasiūnaitė iškovojo bronzą.
– Puikus jos pasirodymas – Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tokio medalio dar neturėjome. Simas Bertašius užėmė šeštąją vietą, Airinei Palšytei tik šiek tiek pritrūko sėkmės, Brigita Virbalytė iškovojo ketvirtąją vietą.
Manau, tai vienas sėkmingiausių Europos čempionatų Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje.
– Savo karjeroje planuojate vaikytis pasaulio rekordą?
– Specialiai tai ne. Jei pavyktų tai padaryti, būčiau be galo laimingas, tačiau iki jo dar toli. Reikia specialių sąlygų, gero vėjo.
Juk Virgilius Alekna tiek metų diską mėtė virš 70 m ir iki rekordo vis tiek pritrūko. Rekordai metimuose taip paprastai nesigerina.
– Esate nuolat lyginimas su V.Alekna. Jums tai malonu?
– Lyginimas yra neišvengiamas. V.Alekna yra legenda ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Galbūt pasaulyje jo pavardė skamba netgi garsiau.
Bet aš stengiuosi eiti savo keliu. Niekada nebūsiu Virgis ir niekada nebūsiu Alekna. Aš Andrius Gudžius.
