Su LTOK ekspertų komisijos išvadomis supažindino LTOK viceprezidentas, šios ekspertų komisijos pirmininkas Bronislavas Vasiliauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Kazys Milašius.
Kokios išvadas padarė LTOK sudaryta ekspertų grupė, išanalizavusi sporto organizacijų, trenerių ir gydytojų pateiktą informaciją ir apibendrinusi gautą medžiagą?
Pateikiame ekspertų įvertinimus pagal sporto šakas:
Biatlonas
Biatlonininkai olimpinėse žaidynėse pasirodė įvairiai. Sportininkų rengimas olimpinėms žaidynėms buvo gerai organizuotas. Biatlono federacijos veiklą keturmečiu olimpiniu ciklu galima vertinti patenkinamai. Tačiau rengimosi metu pasitaikė įvairių kliūčių, nesklandumų, sportininkų traumų ir ligų.
Labiausiai patyrusios olimpinės rinktinės narės D.Rasimovičiūtės rezultatai Sočio olimpinėse žaidynėse vertinami nepatenkinamai. Kiekvienais metais progresuojančio jauno ir perspektyvaus biatlonininko T.Kaukėno, pasiekusio tarptautinio lygio meistriškumą, rezultatai Sočio olimpinėse žaidynėse vertinami gerai.
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku
Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos veiklą olimpiniu ciklu galima vertinti patenkinamai.
Čiuožėja trumpuoju taku A.Sereikaitė rengimosi laikotarpiu sparčiai progresavo. Būdama jaunimo amžiaus grupės sportininkė iškovojo teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Jos pasirengimas OŽ buvo gerai organizuotas, vyko užsienio šalyse. Jos rezultatai vertinami gerai.
Dailusis čiuožimas
Lietuvos čiuožimo federacijos veiklą olimpiniu ciklu galima vertinti patenkinamai.
Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovai, šokio ant ledo pora I.Tobias ir D.Stagniūnas įvykdė jiems planuotą uždavinį - užėmė 17-ą vietą. Pasirengimas 2014 m. Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms buvo sėkmingas. Visos planuotos priemonės buvo gerai organizuotos ir ženkliai prisidėjo prie sportininkų pasirengimo olimpinėms žaidynėms. Rengiant sportininkus, buvo pagerintas jų materialinis aprūpinimas, įsigyjant naują inventorių, sportininkams buvo organizuojamos stovyklos, jie turėjo galimybę dalyvauti visose planuotose tarptautinėse varžybose. Tačiau sėkmingesniam jų pasirodymui sutrukdė ilgai sprendžiamas Lietuvos pilietybes suteikimas I.Tobias, jos trauma olimpinių žaidynių atidarymo metu. Šokėjų ant ledo poros pasiekti rezultatai Sočio žaidynėse įvertinami patenkinamai.
Kalnų slidinėjimas
Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos veiklą olimpiniu ciklu galima vertinti patenkinamai.
Pirmą kartą žiemos olimpiadoje dalyvavo du labai jauni kalnų slidininkai – vaikinas ir mergina, kurių amžius yra 17 ir 19 m. I.Januškevičiūtė tik paskutiniuoju atrankos momentu pateko į žaidynes. Riboti Lietuvos žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, gamtinės sąlygos, konkurencijos ir patirties stoka, jaunas sportininkų amžius neleido tikėtis aukštesnių rezultatų šiose žaidynėse. Išanalizavus kalnų slidinėjimo federacijos veiklą kalnų slidininkų rengimosi sąlygas, finansinį ir materialinį techninį aprūpinimą galima vertinti patenkinamai, o kalnų slidininkų pasirodymas Sočio olimpinėse žaidynėse, vertinamas taip: I.Januškevičiūtės – nepatenkinamai, R.Zavecko – patenkinamai.
Slidinėjimas
Lietuvos slidininkai, dalyvavę Sočio olimpinėse žaidynėse buvo jaunimo amžiaus atstovai, todėl jiems sunku buvo varžytis su pajėgiausiais pasaulio slidininkais, nors Lietuvos slidininkų rengimas buvo gerai organizuotas. Rengiant sportininkus buvo pagerintas materialinis aprūpinimas, įsigyta inventoriaus, slidžių ruošimui skirtų priemonių pagrindinėse varžybose slides rengė serviso tarnyba, tačiau Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos veiklą olimpiniu ciklu galima vertinti nepatenkinamai.
Olimpinio ciklo metu jaunieji slidininkai nuolat kėlė savo meistriškumą, tačiau jo didėjimo tempai buvo nepakankami. Lietuvos slidinėjimo sporte stebima greita sportininkų kaita, kiekvienose žaidynėse startuoja nauji ir vis jaunesni, turintys mažiau patirties sportininkai. Pasirengimo žaidynėms metu Lietuvos slidinėjimo asociacijoje tarp jos vadovybės ir vyriausiosios trenerės ir sportininkų vyravo nesveika atmosfera, kuri neleido darniai dirbti.
Slidininkų I.Ardišauskaitės ir V.Strolios rezultatus Sočio olimpinėse žaidynėse vertinti nepatenkinamai.
Bendrosios išvados
Nors Lietuvos klimato sąlygos yra permainingos, žiemos sportui plėtoti nėra labai palankios, bet jos mažai kuo skiriasi nuo kaimynų latvių, estų, baltarusių. Šiose šalyse žiemos sporto plėtrai skiriamas kur kas didesnis dėmesys, todėl jų rezultatai olimpinėse žaidynėse buvo geresni. Ypač puikiai šiose žaidynėse pasirodė Latvijos sportininkai, iškovoję keturis medalius.
Todėl turime atsakingai žvelgti į savo ateities perspektyvas. Jaunų sportininkų Lietuvoje yra, turime geras didelio meistriškumo sportininkų rengimo tradicijas. Jaunieji sportininkai treniruojasi Ignalinoje, Visagine, Vilniuje, Utenoje, Anykščiuose. Tačiau tik šių žiemos sporto centrų yra per maža.
Būtina atgaivinti žiemos sporto tradicijas Zarasų, Varėnos, Trakų kraštuose, efektyviau išnaudoti čiuožyklas Kaune, Elektrėnuose, Vilniuje. Būtina padidinti besitreniruojančiųjų skaičių žiemos sporto šakose, sudaryti sąlygas didelio meistriškumo sportininkų rengimui.
Nors Lietuvos klimato sąlygos ne visada yra palankios žiemos sportui plėtoti, tačiau Lietuvoje yra išugdyti 3 žiemos sporto šakų olimpiniai čempionai (A.Šalna, V.Vencienė, D.Kasparaitis). Yra ir kitų įvairių laimėjimų (D.Zubrus, M.Drobiazko ir P.Vanagas), sėkmingi jaunųjų čiuožėjų, slidininkų, biatlonininkų pasirodymai įvairiose tarptautinėse varžybose.
Tai rodo, kad sudarius reikiamas sąlygas, atgaivinus žiemos sporto šakų sportininkų rengimo tradicijas, sustiprinus žiemos sporto bazę, įrengus naujas trasas, įsigijus šiuolaikines technologijas atitinkančią sniego gamybos įrangą, galėsime sėkmingai plėtoti žiemos sporto šakas, pasiekti gerų rezultatų tarptautinėse varžybose.
Todėl manome, kad yra tikslinga parengti valstybinę žiemos sporto šakų plėtojimo Lietuvoje programą ir neatidėliotinai pradėti rengtis kitoms žiemos olimpinėms žaidynėms.
