Už olimpinį aukso medalį plaukikei R.Meilutytei šalies vyriausybė pagal galiojančius įstatymus skyrė 400 tūkst. litų premiją, jos treneriui britui Jonathanui Andrew Ruddui – 200 tūkst. litų, o 8-ąją vietą užėmusiam Giedriui Titeniui – 20 tūkst. litų, jo treneriui Žilvinui Ovsiukui – 10 tūkst. litų.
Vyriausybės nutarime dėl didelio meistriškumo sportininkų skatinimo yra sąlyga: jeigu atletą rengė keli treneriai, premija padalijama specialistams, atsižvelgiant į tai, koks jų indėlis, o informaciją apie tai pateikia tos sporto šakos federacija.
Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) nuomone, įvertinimo yra nusipelnęs ir pirmasis R.Meilutytės treneris G.Martinionis bei kai kurie kiti šalies plaukimo specialistai, teigia kaunodiena.lt
Geri norai juos paskatinti įstrigo prie biurokratinių barjerų – tie specialistai nebuvo akredituoti Londono žaidynėse kaip Lietuvos olimpinės rinktinės nariai.
Todėl kreipimesi į premjerą Andrių Kubilių, vidaus reikalų ministrą Artūrą Melianą ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinį direktorių Klemensą Rimšelį LPF siūlė papildomai apdovanoti specialistus, dėl kvotos apribojimų neakredituotus Londono olimpiadoje, bet prisidėjusius prie R.Meilutytės, G.Titenio ir kitų plaukikų rengimo bei už indėlį į šią sporto šaką per paskutinį keturmetį olimpinį ciklą.
Londono žaidynėse buvo akredituoti nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Ž.Ovsiukas, R.Meilutytės treneris J.A.Ruddas, gydytoja Ernesta Kacienė ir masažuotoja Vanda Gadliauskaitė.
LPF siūlė premijas skirti ir pirmajam R.Meilutytės treneriui G.Martinioniui, LPF trenerių tarybos pirmininkui Algimantui Jonui Juozaičiui, Lietuvos olimpinio sporto centro plaukimo kuratorei Linai Kačiušytei, LPF direktoriui Emiliui Vaitkaičiui, kineziterapeutui Andriui Bogdeliui, mokslinės grupės vadovui Juozui Skernevičiui.
„R.Meilutytės treneriams skirtą premiją siūlome dalyti – skirti ją dabartiniam treneriui J.A.Ruddui ir pirmajam treneriui G.Martinioniui.
G.Martinionio indėlis ugdant olimpine čempione tapusią R.Meilutytę – nenuginčijamas. Jis treniravo sportininkę kaip Kauno plaukimo mokyklos auklėtinę nuo 2004 m. iki 2010 m. spalio, kol tėvo S.Meilučio iniciatyva Rūta išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Tuo metu 13-metės sportininkės rezultatai jau buvo reikšmingi: ji – Lietuvos moterų rekordininkė, įvykdžiusi tarptautinio plaukimo meistro normatyvą, įrašyta į 2010 m. šalies jaunimo ir 2011 m. Lietuvos nacionalinės plaukimo rinktinių sąrašus.
Norime pažymėti, kad per beveik dvejus metus, kuriuos R.Meilutytė treniravosi Didžiojoje Britanijoje, Plimuto mieste, vadovaujama trenerio J.A.Ruddo, paruošti olimpinės čempionės neįmanoma. Todėl skirti viso numatyto dydžio premiją vienam treneriui, t.y. J.A.Ruddui, būtų neteisinga. Siūlome premiją dalyti: 75 proc. – dabartiniam treneriui ir 25 proc. – pirmajam treneriui.
Kitoks sprendimas reikštų absoliutų Lietuvos trenerių darbo
nevertinimą, o tai šiais masinio emigravimo iš Lietuvos laikais skaudžiai atsilieptų ne tik sporto, bet ir kitų sričių specialistų motyvacijai dirbti Lietuvoje“, – teigiama LPF prezidentės Ilonos Juditos Zuozienės pasirašytame aiškinamajame rašte.
KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vainio pasirašytame atsakyme LPF konstatuojama: „Negalime skirti premijų G.Martinioniui, A.J.Juozaičiui, L.Kačiušytei, E.Vaitkaičiui, A.Bogdeliui, nes jie nėra Lietuvos olimpinės rinktinės nariai.“
Vis dėlto Kaune įvykusiame LPF vykdomojo komiteto posėdyje balsų dauguma nuspręsta teikti KKSD ankstesnį pasiūlymą: R.Meilutytės treneriams skirtos premijos 75 proc. išmokėti J.A.Ruddui, 25 proc. – G.Martinioniui. Prieš šį variantą nebalsavo nė vienas iš devynių posėdyje dalyvavusių LPF vykdomojo komiteto narių, du susilaikė. Buvo pasiūlymų premiją treneriams padalyti po lygiai ar net iš viso jos atsisakyti.
Be to, LPF laukia informacijos iš KKSD, kuris kreipėsi į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) papildomo paaiškinimo – ką apibrėžia sąvoka „Lietuvos olimpinė rinktinė“.
