Būtina paminėti, kad abejose finalo serijos rungtynėse, norint išsiaiškinti nugalėtoją, prireikė pratęsimo. Papildomas 5 minutes „Rytui“ vis pavyksta išplėšti nukerpant varžovų pranašumą, kas tik įrodo kalbas, jog Vilniaus komanda yra vežama emocijų. Tai patikino ir „Žalgirio“ žaidėjas Arnas Butkevičius.
„Matėte abejose rungtynėse, kai kontroliuojame, neleidžiame jiems įsisiausti, vyksta ganėtinai ramus žaidimas, galime kiek nors kontroliuoti tempą. Kai praleidžiame vieną kitą tritaškį ar žmogų, „Rytas“ iškart užsikuria, tai yra emocijų komanda, ypač, kai žaidžia namuose. Rungtynių kontrolė yra vienas esminių dalykų“, – „Ryto“ užsikūrimo stabdymo svarbą aiškino A.Butkevičius.
Kaip ir pridera finalams, emocijų tikrai netrūksta. Po vieno epizodo, „Betsafe-LKL“ čempionų žaidėjui prilietus varžovą Justiną Gorhamą, šis nukrito. Nors vieni tai vadina pastūmimu, žaliai baltų atstovas su tuo nesutinka.
„Nepastūmiau, jis pats nukrito, apsižergęs Lauryną Birutį bandė kažką provokuoti, o tik prisilietus, krenta. Čia nestūmimas“, – savo versiją pagarsino A.Butkevičius.
A.Butkevičius antrosiose didžiojo finalo serijos rungtynėse per 27 minutes surinko 3 taškus, atkovojo 4 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, kartą suklydo ir išnaudojo visas įmanomas pražangas.
Trečiosios didžiojo finalo serijos rungtynės bus žaidžiamos pirmadienį, birželio 10 dieną, Kaune, 18 val. 50 min.
– Kokios buvo pagrindinės pralaimėjimo priežastys? – po pralaimėjimo lrytas.lt klausė A.Butkevičiaus.
– Skaudžiausia, nes gynyboje buvo nesusikalbėjimas, komunikacijos ir pagalbos vienas kitam trūkumas, ypač trečiajame kėlinyje, kai „Rytas“ atakavo vienas prieš vieną ir darė tai sėkmingai. Tuo metu lūžis įvyko, kai jie pajautė savo žaidimą, atrado ritmą, o mes pametėme žaidimo planą.
– Aikštėje esant Lukui Lekavičiui gynyboje vis tiek keitėtės su juo, nors dažnai tai nepasiteisindavo. Čia buvo trenerių sprendimas?
– Tai yra komandinė gynyba, mes turime daugiau Lukui padėti. Jis padeda puolime, o mes gynyboje turime pagelbėti jam sunkiose pozicijose, pridengti, ateiti į pagalbą. Komandinis žaidimas ne vien susideda iš puolimo, gynyboje visus liečia taip pat.
– Kas lėmė tokį didelį jūsų klaidų skaičių šiame susitikime?
Akivaizdžiai matosi, kad mums trūksta kūrybiškumo, iškritus Keenanui Evansui nemažas spaudimas atitenka gynėjams. Dėl to ir pasijaučia didesnis klaidų kiekis, „Ryto“ aktyvus spaudimas, kai kur net neišprovokuotos klaidos.
– Vienas jūsų gynėjų, Edmondas Sumneris, šiame mače per 9 minutes surinko 5 pražangas ir išsibraukė save iš rungtynių. Kiek trūko jo puolime, kai gynėjų grandis yra ir taip smarkiai išretėjusi?
– Labai skausmingas praradimas. Šiuo metu mums kiekvienas gynėjas yra beprotiškai svarbus. Jei vienas (gynėjas) susirenka pražangas anksti, automatiškai didesnis krūvis atitenka kitiems žaidėjams, varžovai tai mato, spaudžia ir aktyviai ginasi. Nežinau, kiek minučių aikštelėje praleido kiti gynėjai, bet jautėsi, kad šiame susitikime mums pritrūko šviežumo.
– Antrajame kėlinyje pralaimėjote atkarpą 6:15, trečiajame – 1:15. Kodėl jūs vis paleidžiate „Rytą“ ir negalite susiimti, kai priešininkai įsižaidžia?
– Mūsų kalbėjimas gynyboje, komunikacija vienas su kitu ir rungtynių kontrolė – pagrindiniai aspektai. Kai tai pametame, „Rytas“ iškart pagauna bangą, o kai vykdome savo rungtynių planą, tada jaučiasi, kad metame paruoštus metimus. Šiandien daug jų skrido pro šalį, bet yra visai kitoks žaidimas, rungtynių kontrolė, kai tai dingsta, prasideda chaosas, „Rytui“ žymiai palankiau.
– Šiame susitikime komandos metė labai daug baudų metimų, net 69. Tai lėmė padidėjęs fiziškumas ar teisėjų noras žaisti švelniau, švilpimas kiekvienoje 50/50 situacijoje?
– Fiziškumas serijoje tikrai didžiulis, baudų į abi puses dar buvo nesušvilptų. Vėlgi, teisėjų darbas, jie traktuoja, kontakto tikrai daug, todėl automatiškai ir baudų skaičius didelis.
– Dar nesate buvę tokioje situacijoje, 2:0 pralaiminėjate finalo seriją, esate priremti prie sienos. Ką svarbiausia padaryti ir išspręsti iki sekančių rungtynių, kad į aikštę žengtumėte labiau pasiruošę?
– Svarbiausia suprasti, kokioje padėtyje esame, mūsų nugaros yra priremtos prie sienos, nebeturime, ką prarasti. Kiekvienam žaidėjui reikia atsinešti į rungtynes ką gali geriausio ir būti jose visas 40 minučių, jei reikės ir daugiau. Nesvarbu, esi aikštelėje ar ant suolo, mes turime būti vieningi, kaip kumštis.
