„Rytas“ išvykoje 78:92 nusileido Kauno „Žalgiriui“ (22/2).
Pirmoje rungtynių pusėje rimtą kovą užkūrusi G.Žibėno kariauna vadžias atleido tik antro kėlinio pabaigoje ir į pertrauką žengę su 8 taškų deficitu.
Antroje rungtynių pusėje „Žalgiris“ dar labiau suintensyvino gynybą, o magiškas Luko Lekavičiaus žaidimas galutinai pražudė „Ryto“ viltis laimėti.
„Pelnyta pergalė, sveikinimai „Žalgiriui“. Leidome jiems pajausti žaidimo skonį. Jie atsidarė lengvais taškais baudos aikštelėje, gerai ėjo į rungtynes. Mes priešingai – neradome savo žaidimo. „Žalgiris“ į derbį pažiūrėjo rimtai.
Mes visada privalome žaisti gerai, jei norime laimėti. Turime greičiau uždaryti rungtynes. Rungtynėse nepaspausi magiško mygtuko ir taip nelaimėsi rungtynių. Turime jaustis patogiai, kad 9kitiems jaustųsi diskomfortas“, – po pralaimėjimo kalbėjo G.Žibėnas.
– Susidarė įspūdis, kad po ilgosios pertraukos išaugo intensyvumas. Ar rūbinėje turėjote griežtą pokalbį?
– Pirmoje rungtynių pusėje buvo lengvų taškų, antroje pasirodė L.Lekavičius. Atpalaidavome jų stipriąsias rankas ir kas norėjo jomis būti – jos ir buvo. Kietumo šiandien neužteko. Pertraukoje ieškojome pakeitimų, bet priartėjus prie 2 taškų ribos sekė du greiti tritaškiai ir iš ten nebegrįžom.
– Edmondas Sumneris pataikė tris tritaškius. Kiek tai netikėta? Ar tai buvo rizika?
– Nebuvo rizikos. Kiti žaidėjai mus ištampė, per daug ėjome į pagalbas, neuždarėme varžovų. Turėjome uždaryti.
– „Žalgiris“ pirmą klaidą padarė 20-ąją minutę ir iš viso turėjo tik 4 klaidas. Ar tai agresyvumo problema?
– Pataisysiu – tik trys klaidos. Viena buvo pražanga puolime, kuri traktuojama kaip klaida. Čia daugiau buvo mūsų gynybos bėdos, spaudimo nebūvimas. Turime jaustis patogiai ten, kur patogumo nėra. To šiandien trūko.
– Margiris Normantas sužaidė 20 minučių. Ar jis po traumos fiziškai pasiruošęs?
– Reiktų jo klausti. Kažkiek ta trauma turi įtakos, bet tokiose rungtynėse tai nėra pasiteisinimas. Jis buvo pasiruošęs.
– Keenano Evanso problema atrodė bus rimta, bet nebuvo. L.Lekavičius tapo tikru galvos skausmu. Kokie Luko koziriai buvo?
– Jo greitis. Buvome paruošę kitokią gynybą jam, bet ji nepasiteisino. Žemesnis mano komandos žaidėjas vėluodavo po užtvaros, aukštas žaidėjas nepašokdavo tiek, kiek prieš L.Lekavičių reikia. Kai jam viskas einasi, Lukas tampa nesustabdomas.
– Atrodo, antroje pusėje strigote gynyboje. Ar neatrodo, kad trūko tarpusavio supratimo?
– Kai „Žalgiris“ pradėjo keistis ginamaisiais, buvo problema. Trūko kantrybės, neteisingą taikinį atsivesdavome į viršų, blogai atakavome prieš Kevarriusą Hayesą. Turime ties tuo dirbti.
– Šios rungtynės truko ilgai. Koks jūsų požiūris į tai, kad yra tiek daug stabdymų?
– Kas aš toks, kad vertinčiau čia (šypsosi). Čia FIBA taisyklės, teisėjai daro savo darbą. Ankščiau gal buvo geriau, ypač žiūrovui.
Treneriams dabar yra pliusų, galime pasikviesti žaidėjus, pabraižyti derinius. Bet bendram krepšiniui tai grožio neprideda. Seniau po rungtynių buvo kalbinami ir žaidėjai, dabar tam nebėra laiko.
– Iki atkrintamųjųLKL kovų liko mėnuo. Tvirtai esate antroje vietoje. Ką reikia padaryti, kad komanda surimtėtų?
– Gerokai labiau treniruotis ir į likusias penkias rungtynes žiūrėti rimtai. Bangavimo neišvengia niekas.
Norėtumėme rimčiau žiūrėti į viską. Kaip į rungtynes žiūrėsi, taip jas ir žaisi. Čia stebuklingų mygtukų nėra, čia yra treniruotės ir darbas.
– Ar galvojate, kad L.Lekavičius yra favoritas užimti rinktinės antro įžaidėjo vietą?
– Ateinančią savaitę susitinkame su rinktinės treneriais. Mano nuomone jis to nusipelnęs, gal kiek sunkesnis sezonas Eurolygoje, bet potencialas didelis.
Šiemet gali būti problema trenerių štabui, kad ne ką kviesti ir ko nekviesti.
