Buvo atšaukta trečiadienio treniruotė, bandoma atitraukti mintis nuo fakto, kad iki tol be pralaimėjimų žengusi ir net JAV rinktinę po 19 metų pertraukos įveikusi Lietuvos komanda neturi ne tik vietos pusfinalyje, bet ir tiesioginio kelialapio į olimpines žaidynes.
„Trečiadienį treneriai nusprendė neiti į salę. Tai buvo geras sprendimas, nes truputėlį pailsėjome nuo krepšinio. Turėjome bendrą vakarienę kartu. Išvažiavome, prasiblaškėme“, – ramiai dėstė M.Kuzminskas.
Taip susiklostė, kad 33-ejų krepšininkui praktiškai visada tenka kalbėti po itin sunkių momentų, bet M.Kuzminskas niekada nesiskundžia, ramiai dėsto mintis.
Turbūt neįmanoma suprasti, kas tą pralaimėjimo vakarą ar kitą dieną dėjosi Lietuvos rinktinės žaidėjų ir trenerių galvose. Vienintelis būdas – būti pačioje komandoje.
Daugybė sirgalių Lietuvos rinktinei nekėlė jokių tikslų, buvo garsus ir kritikų balsas, kad neturinti dalies pajėgiausių krepšininkų komanda nepasieks net ketvirtfinalio, bet Kazio Maksvyčio vyrukai Maniloje parodė, ką reiškia komandinė dvasia, geriausia chemija tarp žaidėjų ir noras laimėti. Tad sirgalių apetitas irgi augo sulig kiekvienu metimu, kiekviena pergale.
Antradienį viskas dužo.
„Liūdna. Be veidų visi vaikščiojo, – paklaustas, koks buvo tas vakaras po rungtynių Lietuvos rinktinės stovykloje, pasakojo M.Kuzminskas. – Dar ir dabar. Tokie pralaimėjimai nepasimiršta per vieną ar dvi dienas. Žaidėme gerai, dar čempionatuose svarbu, kad gerai susidėliotų kortos, ir mums viskas labai gerai sukrito. Tiktai patys nepastovėjome.“
Lietuvos rinktinė ketvirtadienį 15 val. 30 min. susitinka su Slovėnijos krepšininkais, kurie dar prieš porą metų Kaune Lietuvai tėškė antausį – užkirto kelią į olimpines žaidynes. Tik šįkart mačo vertė – labai mažos vertės. Bet, kaip sako M.Kuzminskas, yra viena labai svarbi priežastis kovoti.
„Visiems aišku, kad nelaimėsime nei medalių, nei iškart pateksime į olimpiadą. Po rungtynių sakiau, kad šios rungtynės apie nieką, bet kiek daug sirgalių atvažiavę, kiek jūsų, žurnalistų, žmonės čia aukoja atostogas, didelius pinigus, tad dėl jų, dėl geresnių emocijų Lietuvoje privalome kovoti. Man atrodo didelis skirtumas, ar grįši su trimis pralaimėjimais iš eilės ir nuleista galva, ar išliksi garbingas iki pabaigos, laimėsi likusias rungtynes ir namo grįši šiek tiek geresnėmis nuotaikomis“, – pasakojo M.Kuzminskas.
M.Kuzminskas sirgalius pradžiugino „Instagram“ įrašu iš Taguigo aikštės, kur įmeta iš aikštės vidurio. Tiesa, krepšininkas juokiasi – pataikyti pavyko gana greitai, bet ne iš pirmo karto.
„Labai įdomu. Atvyko ir to kvartalo meras su vicemeru, turėjome apsaugą, viską apėjome, pavaikščiojome. Parodė vietas, užlipome ant stogo, pamatėme, kaip gyvena vietiniai. Labai labai įdomu, labai įspūdinga vieta. Smagu, kad nesėdėjau viešbutyje, buvo šansas pravėdinti galvą“, – sakė M.Kuzminskas.
Čia jis lankėsi su keliais Lietuvos rinktinės nariais.
Jį jau yra pasiekusios sirgalių kalbos iš serijos „kas būtų, jeigu būtų“: po lietuvių pralaimėjimo Serbijai staiga pasigirdo garsi kritika, kad nereikėjo kovoti dėl pergalės prieš JAV. Tada lietuviai būtų žaidę su italais, kurie amerikiečiams ketvirtfinalyje pralaimėjo 63:100.
Aš net neabejoju, kad italai būtų buvę mums parankesniu varžovu, bet sakau, „blemba“, negali rinktis tų varžovų. Nežinau, garbė, sąžiningumas visada turi būti pirmoje vietoje. Visų pirma – garbė vilkėti marškinėlius ir garbė neatidavinėti rungtynių. Aš suprantu žmones, kurie sako, kad reikėjo vos ne „fixint“ tas rungtynes, bet pralaimėti Amerikai?“, – svarstė M.Kuzminskas. Ištaręs paskutinę frazę jis gūžtelėjo pečiais.
M.Kuzminskas interviu kalbėjo ir apie FIBA taškus, Luką Dončičių, amerikiečių žvaigždės žodžius apie krepšinio dievus.
– Kalbama ir apie FIBA taškus, kurie galėtų nutiesti lengvesnį kelią olimpinėje atrankoje. Ar tai kažką reiškia?
– Nežinau. Matėme, kaip tos grupės skirstomos. Kartais tu iš žemesnės vietos gali gauti teoriškai geresnę grupę. Nesikoncentruojame per daug į tuos taškus. Galbūt federacijai kažkokie pliusai, bet aš to net nežinau. Dabar turime kovoti dėl sirgalių.
– Kokį įspūdį paliko Slovėnijos rinktinė ir Luka Dončičiaus emocijos?
– Jis pats teisingai pasakė, kad truputėlį per daug buvo emocionalus. Teisėjai gan griežtai baudė abi komandas, kas nėra įprasta tokio svarbumo rungtynėse. Įdomu, kaip reaguos šiandieną. Slovėnija yra ta komanda, kuri ieško baudų. Dabar labiausiai žiūrime savęs.
– Tai, kad grįžus praktiškai iškart prasidės klubinis sezonas – pliusas, nes padės užsimiršti, ar kaip tik dar reikėtų laiko pailsėti?
– Iš psichologinės pusės – gerai, nes eini, žaidi, kitas etapas. Visi žinome, kad kai yra tokie momentai, geriau būti užimtam. Kita vertus, fizinis nuovargis nėra mažas. Čia žaidžiame kas antrą dieną, treniruojamės. Žiūrint į kitus metus, dar neaišku, kas žais, kas ne, bet iškart po sezono – olimpinė atranka, jeigu patenki į olimpiadą, tai po jos vėl sezonas. Tas krūvis – didelis, bet patys pasirinkome tą profesiją.
– Kas iš likusių keturių komandų turi didžiausią šansą laimėti titulą?
– Manyčiau, kad amerikiečiai. Be abejo, italai žaidė tikrai prastai, bet jausmas toks, kad po mūsų rungtynių jie įjungė kitą bėgį. Padarėme sau meškos paslaugą.
– Ką galvojate apie Bobby Portiso žodžius, kad lietuvius nubaudė krepšinio dievai už JAV kepurėlę ir liežuvių rodymo?
– Negaliu sakyti konkrečiai dėl kepurėlių ir liežuvių, bet nesu aš tų dalykų šalininkas. Nelabai per karjerą esu kažką panašaus daręs, nes dažnai tai atsisuka prieš tave. Nekalbu apie Vaidą ar kepurėlę, nes čia tai – pritrauktas reikalas.
