Sezonas baigėsi, bet Kauno „Žalgirio“ biure vėl galima išgirsti darbuotojų balsus, kurie švelnėjant karantino sąlygoms grįžta į įprastas darbo vietas.
O klube – nauji rūpesčiai ir skaičiavimai dėl kito sezono.
Nepaisant trumpesnio Eurolygos sezono, Kauno klubui vis dėlto pavyko uždirbti, bet ne tiek, kiek tikėtasi.
Kovo viduryje po 28 turų sustabdžius sezoną galimos pandemijos pasekmės dar neatrodė tokios bauginančios.
Vis dėlto juodžiausias scenarijus išsipildė, o Kauno klubui tai kainuos brangiai.
Tikėjosi surinkti 11,9 mln. eurų
Prieš prasidedant 2019–2020 m. sezonui „Žalgiris“ planavo surinkti 11,9 mln. eurų biudžetą. Tiesa, tai buvo išlaidų skaičius, kuris viršijo turėtą realų 10,6 mln. eurų biudžetą.
„Planuodami biudžetą neįtraukiame galimų pajamų iš patekimo į Eurolygos atkrintamąsias. Biudžetas dėl to ir yra minusinis. Jei pateksime į aštuonetą, padengsime minusą tomis pajamomis, o jeigu ne, padengsime iš to, ką uždirbome pernai ir užpernai“, – tada aiškino klubo direktorius Paulius Motiejūnas.
Klubas planavo 2 mln. eurų gauti iš Kauno savivaldybės, 3,2 mln. eurų uždirbti iš rėmėjų ir reklamos paslaugų, 1,2 mln. eurų surinkti už pajamas iš televizijos teisių ir premijų, 3,6 mln. eurų uždirbti iš bilietų pardavimo, o 0,6 mln. eurų susižerti iš žaidėjų perleidimo ir kitų pajamų.
Kiek šį sezoną Kauno klubui pavyko uždirbti?
Premijos už pergales
37 tūkst. eurų – tokią sumą Eurolygos klubai gauna už kiekvieną pergalę. „Žalgiris“ šį sezoną iškovojo 12 pergalių, tad sąskaitą papildys 444 tūkst. eurų.
Iki reguliariojo sezono pabaigos buvo likusios šešerios rungtynes, tad „Žalgiris“ galėjo uždirbti dar 222 tūkst. eurų.
Jei Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniams būtų pavykę patekti į Eurolygos atkrintamąsias, remiantis ankstesnių sezonų duomenimis, komanda už pergalę ketvirtfinalyje būtų gavusi 75 tūkst. eurų.
Patekimas į finalo ketvertą dar labiau papildytų klubo biudžetą: už ketvirtąją vietą skiriama 200 tūkst., už trečiąją – 300 tūkst., už antrąją – 500 tūkst., už pirmąją – 1 mln. eurų.
Praėjusį sezoną „Žalgiris“ užsidirbo 625 tūkst. eurų – už 15 pergalių reguliariajame sezone ir vieną pergalę ketvirtfinalyje su Stambulo „Fenerbahce“.
Už ankstesnį sezoną, kai „Žalgiris“ pateko į Eurolygos finalinį ketvertą, komanda susižėrė net 1 mln. 191 tūkst. eurų premijų.
Dalį pinigų teko grąžinti
Oficialiai nėra skelbiama, kokias pajamas Kauno komanda gauna už parduotus bilietus į vienas Eurolygos rungtynes, tačiau, atsižvelgiant į bilietų kainas, suma gali siekti 250–300 tūkst. eurų.
Kauno klubas šį sezoną pilną „Žalgirio“ areną rinko net 11 kartų. Tikėtina, kad klubas už bilietų pardavimą į rungtynes uždirbo apie 3 mln. eurų.
Tų pajamų galėjo būti ir daugiau, bet užklupo koronaviruso pandemija.
Vasario 28-osios rungtynės su Milano „Olimpia“ turėjo vykti sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje, tačiau rungtynėse pasirodė 9004 sirgaliai.
„Žalgirio“ aistruoliai galėjo atsiimti pinigus už bilietus, tad tikėtina, kad tokių buvo per 2 tūkst. Tai reiškia, kad „Žalgiris“ šiame mače prarado ne vieną tūkstantį eurų.
Kovo 3-iąją, kai kauniečiai namuose kovojo su Maskvos srities „Chimki“, rungtynes gyvai stebėjo 13 551 žmogus. Tai reiškia, kad komanda už šį mačą taip pat neuždirbo visų įmanomų pinigų.
Tai buvo paskutinės namų rungtynės. Eurolygoje jų turėjo būti dar mažiausiai trejos: kovo 27-ąją su Stambulo „Fenerbahce“, balandžio 3-iąją su Maskvos CSKA ir balandžio 10-ąją su Miuncheno „Bayern“.
Vis dėlto mačai neįvyko, tad gali būti, kad kauniečiai, remiantis bilietų kainomis, prarado apie 700 tūkst. eurų.
Prognozes iškraipė pandemija
Už bilietų pardavimą į namų rungtynes „Žalgiris“ surinko iki 3 mln. eurų, nors klubas tikėjosi surinkti bent 3,6 mln. eurų.
Iš Eurolygos premijų kauniečiai tikėjosi surinkti 1,3 mln. eurų, tačiau teks pasitenkinti tik 444 tūkst. eurų.
Kol kas nėra žinoma, kaip Eurolyga pasielgs su pajamomis iš televizijos teisių, tačiau tikėtina, kad „Žalgiris“ visos planuotos sumos (1,2 mln. eurų) taip pat negaus.
„Žalgirio“ klubas krepšininkams skirs 20 proc. mažesnę sumą, nei buvo sutarta, nes sezono nutraukimo atveju dėl to susitarė Eurolyga ir žaidėjų asociacija.
„Žalgiris“ žaidėjams ir treneriams šį sezoną buvo pasiruošęs išleisti 8,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad, remiantis susitarimu, kauniečiai gali sutaupyti net apie 1,5 mln. eurų.
Dėl kito sezono – klaustukai
Kad ir kaip būtų, šį sezoną „Žalgiris“ tikrai užbaigs be didelių sukrėtimų, tačiau klubo direktorius P.Motiejūnas jau dabar prabilo, kad teks veržtis diržus kitą sezoną.
Krepšinio portalo eurohoops.net spėjimu, „Žalgirio“ biudžetas gali mažėti apie 20–30 proc. Toks susitraukimas gali kainuoti trenerį Š.Jasikevičių.
Manoma, kad didelių ambicijų turintis 44-erių strategas nebeturės tokių išteklių, kurie jam pastaruosius sezonus leido sparčiai tobulėti kartu su „Žalgiriu“ ir gauti per milijoną eurų atlygį už sezoną.
Todėl tikėtina, kad lietuvio karjera gali pakrypti kitur, nors jo sutartis galioja ir 2020–2021 m. sezoną.
