Nors tai šiek tiek didesnė suma nei praėjusiais metais, klubo direktorius Paulius Motiejūnas neslėpė, jog „Žalgiriui“ teks išspręsti ne vieną problemą.
Svarbiausia iš jų yra pagrindinio rėmėjo klausimas, mat Kauno ekipai kol kas nepavyko susitarti su praėjusio sezono partneriais „OlyBet“ ir jiems iki planuojamo biudžeto trūksta milijono eurų.
Klubą taip pat vis dar varžo 1,2 mln. eurų siekianti skola, tačiau, lėtai, bet stabiliai gerėjanti „Žalgirio“ finansinė situacija Kauno miestui yra itin džiuginantis reiškinys.
Lrytas.lt siūlo pažvelgti, kaip Kauno klubo biudžetas keitėsi per praėjusius penkerius sezonus.
2016–2017 metai
Bendras klubo biudžetas siekė beveik 8,3 mln. eurų.
Skolų dydis – 1,7 mln., kuriuos tikėtasi atiduoti per artimiausius du sezonus. 3 mln. dydžio skolą iš „Žalgirio“ klubo perėmė arena. Šią skolą buvo planuojama atiduoti iki 2023 metų.
2016-ųjų vasarą Kauno miesto savivaldybė „Žalgiriui“ atseikėjo 2 mln., rėmėjai – 3,2 mln., o Eurolyga pridėjo dar 0,8 mln. eurų.
2015–2016 metai
Sezonui buvo suplanuotas 7,4 mln. eurų biudžetas. Savivaldybės parama siekė 2 mln., rėmėjų – 3 mln.
Pajamos iš Eurolygos televizijos teisių buvo 0,87 mln., o iš bilietų pardavimų – 1,5 mln. eurų.
„Žalgiriui“ pavyko sumažinti skolų naštą, iš biudžeto tam skiriant šiek tiek daugiau nei 2 mln. eurų.
2014–2015 metai
Per 2014–2015 m. sezoną „Žalgiris“ surinko 6,17 mln. eurų biudžetą bei padengė 1,8 mln. skolų.
Savivaldybė klubui skyrė 1,45 mln. eurų, rėmėjai – 2,15 mln.
Pajamos iš bilietų pardavimo siekė 1,18 mln., iš Eurolygos televizijos teisių – 0,58 mln. eurų.
2013–2014 metai
„Žalgirio“ biudžetas, palyginus su prieš tai buvusiu sezonu, smarkiai smuko komandą skolų duobėje palikus verslininkui Vladimirui Romanovui ir siekė maždaug 4,2 mln. eurų.
Kai 2013-ųjų vasarį iš V.Romanovo perimtas klubo valdymas, skolų dydis buvo net 12,3 mln.eurų.
2012–2013 metai
Viešai skelbiamas klubo biudžetas – beveik 10,2 mln eurų. Savivaldybės parama buvo nedidelė ir siekė kiek daugiau nei 800 tūkst. eur.
Nors 2012–2013 metais „Žalgirį“ smarkiai kaustė skolos, klubas biudžeto dydžiu tris kartus lenkė artimiausią persekiotoją Vilniaus „Lietuvos rytą“.
2011–2012 metai
Pasibaigus 2011–2012 metų sezonui Eurolyga suskaičiavo, jog neoficialiais duomenimis „Žalgiris“ iš viso išleido 10,5 mln. eurų.
Tarp tada turnyre besivaržiusių 24 komandų kauniečiai pagal biuržeto dydį rikiavosi keturiolikti.
