Kiečiausios JAV krepšinio rinktinės: kuri - dieviškiausia?

Vis dėlto šįmetė JAV olimpinė rinktinė, varžovus įveikdavusi vidutiniškai 22,5 taško skirtumu, neatrodė nenugalima ir nepaliko tokio stipraus įspūdžio, kaip praėjusiose žaidynėse kovojusios amerikiečių komandos. Nemažai anksčiau rungtyniavusių JAV rinktinių ir turėjo daugiau ryškių žvaigždžių, ir laimėdavo daug didesniu skirtumu.

Kurios iš JAV olimpinių rinktinių buvo kiečiausios?

Didžiausia pergalė – prieš Angolą 116:48. Mažiausia pergalė – finale prieš Kroatiją 117:85. Vidurkis – 43,8 taško.

Svajonių komanda, 1992 metais iš NBA krepšininkų sudaryta JAV rinktinė, buvo daugiau nei komanda. Tai buvo unikalus sporto reiškinys, padėjęs krepšiniui įsiskverbti į atokiausius pasaulio kampelius ir sukėlęs milžinišką šio žaidimo populiarumo bangą visuose žemynuose.

Tiek superžvaigždžių vienoje komandoje tikriausiai niekada nebuvo surinkta nei iki tol, nei po to. Michaelas Jordanas, Magicas Johnsonas, Larry Birdas, Charlesas Barkley, Karlas Malone‘as, Johnas Stocktonas, Patrickas Ewingas, Scottie Pippenas, Davidas Robinsonas, Clyde‘as Drexleris, Chrisas Mullinas kartu vienoje aikštėje atsidurdavo nebent per NBA Visų Žvaigždžių rungtynes, bet tada būdavo padalinti į dvi komandas.

Barselonoje jie buvo viena komanda, kurią įveikti varžovai nė nesvajojo. Varžovai svajojo nebent apie bendrą nuotrauką po finalo sirenos.

Chucko Daly treniruojama Svajonių komanda olimpiniame turnyre visas rungtynes laimėjo didesniu nei 30 taškų skirtumu, o jei būtų tikrai norėjusi, turbūt būtų laimėjusi ir didesniu nei 50 taškų skirtumu.

Didžiausia pergalė – prieš Tailandą 101:29. Mažiausia pergalė – prieš SSRS 85:55. Finalas – prieš SSRS 89:55. Vidurkis – 53,5 taško.

Amerikiečių pranašumas prieš likusį pasaulį buvo milžiniškas dar tada, kai profesionalams nebuvo leidžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir JAV rinktinę sudarydavo studentai iš NCAA pirmenybių bei mėgėjai iš AAU varžybų.

Labiausiai JAV komanda dominavo 1956 metų Melburno žaidynėse, kuriose varžovus įveikdavo vidutiniškai 53,5 taškų skirtumu. Tailando ekipa buvo nugalėta net 72 taškų skirtumu (101:29) ir šio rezultato labai ilgai negalėjo pagerinti nė viena amerikiečių olimpinė rinktinė.

JAV krepšininkai Melburne net labiausiai jiems pasipriešinusią SSRS rinktinę, kurioje žaidė Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas, sutriuškino 30 ir 34 taškų skirtumu.

Ryškiausia JAV rinktinės žvaigždė Melburne buvo Billas Russellas, vėliau 13 sezonų žaidęs „Boston Celtics“ klube ir 11 kartų tapęs NBA čempionu. 1956-ųjų rudenį dėl olimpinių žaidynių B.Russellas net atidėjo debiutą NBA lygoje.

JAV olimpinėje komandoje kartu su B.Russellu žaidęs K.C.Jonesas vėliau irgi tapo NBA garsenybe ir taip pat ilgai atstovavo „Celtics“. Trečiasis rinktinės lyderis Bobas Jeangerardas į NBA nesiveržė. Profesionalai tais laikais uždirbdavo nedaug, todėl nemažai labai gerų krepšininkų, tarp jų – B.Jeangerardas, pasirinko kitą kelią ir žaidė tik mėgėjų komandose.

Didžiausia pergalė – prieš Kiniją 133:70. Mažiausia pergalė – prieš Lietuvą 104:82. Finalas – prieš Jugoslaviją 95:69. Vidurkis – 31,8 taško.

Svajonių komandos vardas prilipo ir kituose turnyruose rungtyniavusios JAV rinktinės taip pat buvo vadinamos Svajonių komandomis. 1994 metų pasaulio pirmenybėse žaidė antroji Svajonių komanda, 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse – trečioji.

Trečioji Svajonių komanda jau nebuvo tokia spindinti, kaip tikroji, žaidusi Barselonoje. Tačiau Atlantoje taip pat varžėsi dauguma geriausiųjų NBA krepšininkų, tarp jų ir keli 1992 metų olimpinių žaidynių čempionai: Ch.Barkley, D.Robinsonas, S.Pippenas, J.Stocktonas, K.Malone‘as. Prie jų prisidėjo prieštaringomis aplinkybėmis į Barseloną nepaimtas Shaquille‘as O‘Nealas, veteranas Hakeemas Olajuwonas ir kiti. Beje, H.Olajuwonui reikėjo specialaus FIBA leidimo, nes jis buvo žaidęs Nigerijos rinktinėje.

Atlantoje NBA žvaigždžių entuziazmas jau buvo priblėsęs ir JAV rinktinė nebetriuškino varžovų taip, kaip Barselonoje. Bet nugalėtojai nekėlė abejonių net ir mažiausiu skirtumu pasibaigusiose rungtynėse. O mažiausiu skirtumu amerikiečiams nusileido Lietuvos komanda, pralaimėjusi 82:104.

Didžiausia pergalė – prieš Jugoslaviją 104:42. Mažiausia pergalė – prieš SSRS 81:57. Vidurkis – 42,4 taško.

XX amžiaus viduryje olimpinių žaidynių prestižas tarp geriausių JAV studentų krepšininkų buvo labai didelis. Kad galėtų atstovauti savo šaliai Romos olimpinėse žaidynėse, Bobas Boozeris, 1959 metų naujokų biržoje pakviestas pirmuoju šaukimu, net atidėjo debiutą profesionalų lygoje ir vieną sezoną rungtyniavo mėgėjų AAU varžybose.

JAV olimpinėje rinktinėje B.Boozeris buvo ne vienintelis krepšininkas, kuriam specialistai pranašavo svaiginamą karjerą. Oscaras Robertsonas, Jerry Westas, Jerry Lucasas, Waltas Bellamy taip pat jau stovėjo ant didelių laimėjimų slenksčio ir po Romos žaidynių išgarsėjo labiau nei B.Boozeris.

Amžinajame mieste O.Robertsono ir J.Westo pranašumas prieš varžovus nebuvo toks žudantis, kaip B.Russello ir K.C.Joneso prieš ketverius metus Melburne, tačiau jie keturis kartus laimėjo didesniu nei 40 taškų skirtumu ir net mažiausią pergalę iškovojo 24 taškų skirtumu.

Didžiausia pergalė – prieš Nigeriją 156:73. Mažiausia pergalė – prieš Lietuvą 99:94. Finalas – prieš Ispaniją 107:100. Vidurkis – 32,5 taško.

Po 2004 metais Atėnuose gauto antausio JAV požiūris į olimpinę rinktinę tapo rimtesnis. Vyriausiuoju treneriu paskirtas Mike‘as Krzyzewski skyrė daugiau dėmesio pasirengimui, o per olimpinių žaidynių rungtynes neleido krepšininkams pernelyg atsipalaiduoti. Ką gali tinkamai nusiteikę Kobe Bryantas, Le Bronas Jamesas, Kevinas Durantas, Carmelo Anthony, Chrisas Paulas ir kiti, savo kailiu labiausiai pajuto Nigerijos rinktinė, kurią amerikiečiai nugalėjo net 156:73. Tai – didžiausia JAV rinktinės pergalė olimpiniuose turnyruose. Vis dėlto Londone kai kurie varžovai nuo JAV krepšininkų neatsiliko beviltiškai. Pasaulio krepšinio lyderiai Lietuvos rinktinę nugalėjo tik 5 taškais, Ispanijos rinktinę – tik 7 taškais.

Didžiausia pergalė – prieš Prancūziją 120:62. Mažiausia pergalė – prieš Vokietiją 78:67. Finalas – prieš Ispaniją 96:65. Vidurkis – 32,1 taško.

Paskutinį kartą prieš priimant profesionalus į olimpines žaidynes JAV krepšininkai aukso medalius laimėjo 1984 metais Los Andžele.

Legendinio Indianos universiteto trenerio Bobo Knighto treniruojamoje komandoje žaidė tų metų NBA naujokų biržos pirmajame ketverte pakviesti M.Jordanas ir Samas Perkinsas, po metų naujokų biržos pradžioje savo pavardes išgirdę P.Ewingas, Waymanas Tisdale‘as, Jonas Koncakas, Joe Kleine‘as, Ch.Mullinas. Ne visiems buvo lemta tapti ryškiausiomis NBA žvaigždėmis, bet tuo metu jie buvo studentų krepšinio elitas.

Kadangi SSRS boikotavo Los Andželo žaidynes, amerikiečiams nereikėjo galvoti, kaip sustabdyti traumų dar nenukamuotą Arvydą Sabonį, o kitas Europos krepšinio supertalentas Draženas Petrovičius pats pasitraukė iš kelio, kai Jugoslavijos rinktinė netikėtai pralaimėjo pusfinalio rungtynes ispanams.

Per rungtynes su kitomis komandomis, net ir Detlefo Schrempfo vedama Vokietijos rinktine, kurią nugalėjo tik 11 taškų skirtumu, JAV krepšininkams nekilo ypatingų keblumų.