Tačiau sostinės komandai šis supurtymas, kaip ir sezono pabaigoje staigiai pakeistas treneris, nepadėjo – marijampoliečiai „Žalgirį“ nukarūnavo rungtynes laimėję 3:0.
„Mačai dėl aukso taip nežaidžiami...“, – po skaudžios nesėkmės atsiduso Vilniaus komandos sezono gelbėti prieš beveik mėnesį atvykęs baltarusas Aleksandras Brazevičius.
Visai kitokios nuotaikos, žinoma, tvyrojo „Sūduvos“ stovykloje – marijampoliečių treneris Vladimiras Čeburinas teigė, jog jo komanda buvo tiesiog vertesnė titulo.
„Dažnai keliamas klausimas, kas kaltas, kad „Sūduva“ yra pirma. Atsakau: kalta yra pati „Sūduva“, – šypsodamasis sakė specialistas.
Šioms trenerių mintims pritarė ir rungtynes stebėjęs futbolo specialistas Algimantas Liubinskas. Anot jo, „Žalgiris“ varžovams padėjo sau duobę išsikasdamas pats.
„Taip, „Sūduva“ žaidė gerai, bet pats „Žalgiris“ absoliučiai nieko nesukūrė. „Sūduva“ buvo žymiai geriau pasiruošusi ir fiziškai, ir taktiškai.
O svarbiausia – jie turėjo noro. „Žalgiris“ nerodė jokio noro pasiekti pergalę“, – komentavo treneris.
– Rungtynių rezultatas, kaip ir „Sūduvos“ triumfas lygoje, atrodo dėsningas?, – lrytas.lt paklausė A.Liubinsko.
– Man buvo labai skaudu, kad komanda, atvažiavusi siekti tik pergalės, neįmušė nė vieno įvarčio, nesukūrė daug rimtų momentų. Toks „Žalgiris“ yra tragedija, Pirmosios lygos komanda. Manau, mano Vilniaus „Vytis“ (A.Liubinsko treniruojama ekipa, – Red.) būtų geriau pasirodęs.
„Žalgirio“ žaidime nemačiau nei fizinio pasirengimo, nei taktikos, nei technikos. Žiūrint į šių metų rezultatus, „Sūduva“ yra visa galva aukštesnė komanda. Sekmadienio mačas net nebuvo dviejų lygiaverčių komandų rungtynės. „Sūduva“ darė, ką norėjo, galėjo net ir daugiau įvarčių įmušti.
Kai komandos dalijasi pirmąją ir antąją A lygos vietas, negalima taip beviltiškai atrodyti. Toks vaizdas, kad žaidė pirmaujanti bei paskutinė lygos ekipos.
– Kas tapo pagrindiniu „Sūduvos“ raktu į pergalę?
– Taip, „Sūduva“ žaidė gerai, bet pats „Žalgiris“ absoliučiai nieko nesukūrė. „Sūduva“ buvo žymiai geriau pasiruošusi ir fiziškai, ir taktiškai.
O svarbiausia – jie turėjo noro. „Žalgiris“ nerodė jokio noro pasiekti pergalę, aikštėje tiesiog pastovėjo kaip statistai. Jie išėjo visiškai nesusikaupę.
– „Žalgirio“ gynyba mačo pradžioje buvo chaotiška, krito du greiti įvarčiai. Tai buvo kiek netikėtai aktyvaus marijampoliečių žaidimo rezultatas?
– Abi komandos rinkosi savo taktiką. Iki įmušant pirmuosius du įvarčius, „Sūduva“ neturėjo taktinio pranašumo, bet jie pasirinko teisingą strategiją ir ją įvykdė. Juk ilgesnis kamuolio laikymas jokių būtų nereiškia teigiamo rezultato.
„Sūduva“ tiesiog labai troško pergalės. O „Žalgiryje“ užsieniečiams juk buvo nusispjauti – jie išvažiuos ir viskas.
– Tačiau turbūt negalima sakyti, kad absoliučiai visiems „Žalgirio“ futbolininkams trūko noro?
– Manau, galima. Gal po taktinės analizės ir pamatytume, kad vienas ar kitas žaidėjas daugiau nubėgo, geriau atliko savo užduotis, bet vizualiai, komandos tiesiog nebuvo.
– Kalbant apie „Sūduvos“ pažangą – tai tikrai nėra vien standartinių situacijų komanda?
– „Sūduvai“ mėgsta klijuoti tokią etiketę, bet nereikėtų. Taip, jie muša po standartų, tačiau futbolas susideda iš įvairių komponentų. Įvaldžius standartines situacijas yra didesnė tikimybė laimėti. O kas trukdė „Žalgiriui“ daryti tą patį? Juk turėjo visus metus.
– Kuriuos futbolininkus „Sūduvos“ gretose galėtumėte išskirti?
– Manau, Karolis Laukžemis kiek per vėlai pateko į nacionalinės rinktinės akiratį, jis turi potencialo. Man taip pat patiko tai, kad charakterį parodė buvę žalgiriečiai, ypatingai „Sūduvos“ kapitonas Algis Jankauskas. Jie įrodė ambicijas, kad buvo nepelnyti išguiti iš Vilniaus.
Apskritai, patiko žaidimo organizacija, matėsi tvirta trenerio ranka. V.Čeburinas žino, ko nori. Jis Marijampolėje visus pastatė į vietą ir dirbo taip, kaip reikėjo.
– „Žalgiris“ nepaleisti čempionų titulo mėgino būtent keisdamas trenerį. Šis pozityviu sukrėtimu turėjęs tapti žingsnis nepasiteisino?
– Sukrėtimas gali būti tik tada, kai turi komanda turi bent kokį fizinio pasiruošimo pamatą. Bet to pas „Žalgirį“ nebuvo, jie atrodė visiškai nepasirengę žaisti. Kad ir pastarosiose rungtynėse – užlipo ant natūralios dangos ir viskas.
– A.Brazevičius po rungtynių sakė, kad reikėtų keisti pusę sudėties. Sutinkate su tuo?
– Kad pusę komandos laikas pakeisti, aš jau seniai žinau. Tiksliau, juos išvaikyti reikia, o ne pakeisti. Gėda. Kaip sakiau, vakar buvo Vilniaus futbolo neįgalumo diena.
Kalbant apie permainas, kokios gali būti permainos, jeigu tai privatus ponų klubas. Iš „Žalgirio“ vadovų pusės dvelkia arogancija...vieni protingi, viską išmano, nelabai nori girdėti kitos nuomonės.
Dabar „Žalgiris“ būtinai turi siekti įrodyti, kad šis nuopuolis tik laikinas. Yra geras posakis – gėda ne parklupti, o nesikelti. O „Žalgiriui“ jau labai reikia keltis.
