1988 metų olimpinis čempionas per savo karjerą atstovavo abiem ekipoms, o kelią su „Žalgiriu“ tarptautinėje arenoje taip pat pradėjo dvikovą su Austrijos atstovais, rašo sportas.info.
Debiutas Europoje - pergalingas
Po sėkmingiausio savo sezono – Sovietų Sąjungos čempionate iškovotų bronzos medalių – 1988 metų rugsėjį Vilniaus „Žalgirio“ ekipa pirmoji iš Lietuvos komandų įgijo teisę žaisti Europos turnyruose. Tuometiniame UEFA taurės turnyre (dabar Europos lyga) „Žalgiris“ pirmajame etape sutiko Vienos „Austria“ komandą.
„Kaip sportininkui, tokios rungtynės visada yra įvykis. Vis dėlto, tai buvo naujas dalykas ir norėjosi kažką pasiekti. Buvo ir patriotinių jausmų, nors tuomet tas pats jautėsi ir SSRS čempionate“, - prisiminė A.Narbekovas.
Pasak jo, kiekviena komanda tuomet iš užsienio darė įspūdį, todėl favoritais buvo laikomi varžovai. „Tuo labiau, kad „Austria“ klube tada rungtyniavo pusė Austrijos rinktinės narių. Tarp jų buvo ir tokių kaip žymus austrų futbolininkas, Milano „Inter“ bei AS „Roma“ klubams Italijoje atstovavęs Herbertas Prohaska.“
Pirmose rungtynėse Vilniuje „Žalgirio“ stadionas buvo sausakimšas – į 15 tūkstančių vietų stadioną susigrūdo dviem tūkstančiais daugiau žiūrovų. „Žalgiriečiai“ laimėjo rungtynes 2:0 po Roberto Fridriko ir Stasio Baranausko įvarčių antrajame kėlinyje.
Per kėlinį iššvaistė pranašumą
Po mėnesio (beje, per kurį A.Narbekovas su Arvydu Janoniu spėjo Seule tapti olimpiniais čempionais) „Žalgiris“ žaidė antrąsias rungtynes Austrijoje ir jau 3 minutę dar labiau padidino savo pranašumą po Virginijaus Baltušniko įvarčio.
„Varžovams norint žengti toliau reikėjo įmušti keturis įvarčius. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad tiek galime praleisti, tačiau praleidome penkis. Nors nebuvome favoritai, nesužaidėme taip, kaip turėjome ir pralaimėjome nepelnytai“, - nusivylimą prisiminė buvęs futbolininkas.
„Austria“ pasižymėjo keturis kartus jau per pirmąjį kėlinį ir tas rungtynes laimėjo 5:2. Taip „Žalgirio“ debiutas Europoje baigėsi vos prasidėjęs.
Tačiau veltui šios rungtynės tikrai nenuėjo. Lietuvių žaidimas veikiausiai nebuvo užmirštas - po dviejų metų, nusileidus geležinei uždangai, A.Narbekovas su bendražygiu Valdu Ivanausku išvykę į Vakarus atsidūrė būtent „Austria“ klube.
Tiki „Žalgirio“ šansais
Austrijoje A.Narbekovas praleido daugiau nei 15 metų, iš jų kelis – ir „Admira Wacker“ komandoje. Istorijos ratui apsisukus, VMFD „Žalgirio“ vardu atgimusi garsiausia Lietuvos futbolo komanda į tarptautinę arena grįžta būtent dvikova su minėtu Austrijos klubu.
„Admira“ klubas Austrijoje turi gilias tradicijas, tačiau per jo istoriją buvo ir geri, ir blogi laikai. Pastaruoju metu pasikeitus savininkui klubas atsitiesė, turi gerą finansinį pagrindą. Praėjusiais metais užimta trečioji vieta šalies čempionate – labai geras rezultatas“, - sakė A.Narbekovas.
Po futbolininko karjeros pabaigos treneriu Austrijoje dirbti pradėjęs ir šios šalies futbolą puikiai pažįstantis lietuvis „Žalgirio“ galimybių dvikovoje su „Admira Wacker“ nenuvertina.
„Manau, kad šansai lygūs – 50 prieš 50. „Žalgirio“ minusas tik tas, kad šiemet Vilniaus komandai trūksta stabilumo, o Europos lygoje būtina abi rungtynes sužaisti sėkmingai. Austrijoje bus tikrai sunku. Todėl daug kas priklauso nuo pirmųjų rungtynių. Reikia jas sužaisti gerai ir pasikloti sau pagrindą“, - teigė futbolo specialistas.
Jo nuomone, „Žalgirio“ stiprybė yra komandinis žaidimas. Paprašytas išskirti galimus komandos lyderius, A.Narbekovas paminėjo puolėją iš Škotijos Calumą Elliotą ir neseniai ekipą papildžiusį Ramūną Radavičių.
„C.Elliotas sezono pradžioje primušė daug įvarčių. Nors jis paskutiniu metu prigesęs, turbūt jis kaip atakų lyderis susilauks daugiau varžovų gynybos dėmesio, - svarstė A.Narbekovas – Radavičius Vilniaus komandai yra didelė paspirtis. Praėjusiame atrankos cikle jis Lietuvos rinktinėje rungtyniavo stabiliai, be klaidų. Tai yra labai naudingas žaidėjas.“
„Žalgirio“ ir „Admira Wacker“ rungtynės bus žaidžiamos Lietuvos futbolo federacijos stadione, dvikovos pradžia – 20 valandą 30 minučių. Atsakomoji dvikova vyks po savaitės Austrijoje.
