Turi būti pakuotė
Dažnam kyla klausimas – kur padėti maisto likučius prieš išvažiuojant į ilgą kelionę ar pamačius, kad namie užsilikusių penkių kilogramų grikių, suvartoti nepavyks.
Prieš ruošiantis pasidalinti užtaupytomis gėrybėmis verta žinoti pagrindines taisykles. Pirmiausia, maistas turi būti ženklintas – pažymėtas iki kada tinkamas ar geriausiais suvartoti. Tokius produktus galima atiduoti „Maisto banko“ skyriuose.
„Žmonės dažnai neatskiria ženklinimo tipų „Geriausias iki“ arba „Tinkamas vartoti iki“. Pastarasis variantas žymi, kad po pasibaigusios datos produktas jau tampa sugedęs ir žmonėms vartoti nebetinkamas“, – aiškina „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Be to, maisto produktai taip pat turi turėti pakuotę – bent jau vidinę. Pavyzdžiui, jei košės supakuotos į maišelius ir į dėžutę, turi būti bent maišeliuose, o dėžutė praplėšta.
Pratęstas vartojimas
Ant produkto pakuotės perskaičius užrašą „Geriausias iki“ jo mesti iškart nereikia, o verta susipažinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu dėl labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo.
Makaronus, arbatą, kavą, kakavą, grūdus, ankštinius, kietus saldainius, šokoladą be įdaro, sirupus, medaus gaminius, konservuotą maistą, fasuotus gaiviuosius gėrimus, vandenį, galima vartoti iki 2 mėnesių po „Geriausias iki“ nurodytos datos.
Grūdų miltus, padažus, užpilus, aliejus, sausainius, javainius, grūdų dribsnius, traškučius, sausus želė, kisieliaus pusgaminius, riešutų sviestą, kakavos kremą, šokoladą su įdarais, greito paruošimo produktus vartoti ir paaukoti galima ir 1 mėnuo po „Geriausias iki“ datos.
Džiovinti vaisiai, daržovės, prieskoniai, jūros dumbliai, grybai, riešutai, sėklos ir kiti panašūs produktai gali būti suvartojami per dvi savaites po nurodyto termino.
Štai actą galima vartoti neribotą laiką tik reikia patikrinti ar jis neturi nuosėdų, nepakitusi spalva.
Galima atiduoti daržoves
Pagrindinė organizacija surenkanti tinkamo galiojimo termino maisto produktus iš pavienių žmonių yra „Maisto bankas“, turintis skyrius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Gyventys kituose miestuose gali kreiptis į artimiausią skyrių ir bus nukreipti į konkrečiai jų mieste esančią organizaciją.
Prieš vasarą daugelis pastebi, kad rūsiuose dar nemažai likę naminių konservuotų gėrybių. Gaila, bet tokių gaminių atiduoti oficialiai labdarai negalima, todėl verta paieškoti norinčių socialiniuose tinkluose.
Tiesa, jei užaugo ar užsiliko rūsyje per daug šviežių vaisių ar daržovių – juos galima atiduoti tiek puikios būklės, tiek ir šiek tiek pastovėjusius. „Maisto bankas“ likučius, kurie netinkami žmonėms atiduoda gyvūnus globojančioms organizacijoms.
Savanorystė ir virtuvėje
Dar vienas būdas prisidėti priemaisto švaistymo problemos sprendimo – dalyvauti savanoriškoje veikloje.
„Savanoriai mums labiausiai padeda rūšiuojant maisto produktus. Labai smagu, kad vis dažniau į pagalbą skuba šeimos su vaikais – ne tik vyresniais, bet ir pradinukų amžiaus. Vaikai ne tik jaučia augantį pilietiškumą, bet ir gauna naudingos informacijos – išmoksta skirti „Geriausias iki“ ir „Tinkamas vartoti iki“ sąvokas, sužino produktų vartojimo terminus“, – džiaugiasi M.Petronytė.
Dar viena savanorystės vieta – „Maisto banko“ perdirbimo virtuvė esanti sostinėje. Joje profesionali virėja kartu su laisvanoriškai prisijungiančiais pagalbininkais produktais, kurie yra tinkamo galiojimo termino, bet praradę prekinę išvaizdą, ruošia padažus, sriubas, torškinius, pagardus, uogienes.
Visa tai fasuojama į 0,5 litro talpos stiklainius, kuriuos taip pat suaukoja žmonės, ir įteikiami žmonėms, kuriems reikia paramos. Karantino metu šioje virtuvėje buvo gaminami karšti pietūs, kurie išvežiojami nakvynės namų gyventojams.
