Blynų receptai, kuriuos sukūrė prosenelė ar senelė, perduodami iš kartos į kartą. Dažnai įvaldžius vieną receptą, pamirštamos kitos galimos blynų variacijos. Tačiau artėjant vienai žaismingiausių metų švenčių – Užgavėnėms – vertėtų joms tinkamai pasiruošti ir daugiau sužinoti apie šį, tik iš pirmo žvilgsnio paprastą patiekalą – blynus.
Kam priklauso blynų recepto išradėjo titulas, nėra nežinoma. Nuo senų laikų skirtingose kultūrose, maišant miltus su kitais ingredientais, gimdavo šis valgytojų širdis pavergęs patiekalas. Šiandien nerastume tautos, kuri neturėtų savito blynų recepto arba įdomios istorijos apie šį patiekalą.
Kiekviena tauta turi savo blynus...
Nors blynų ingredientai įvairiose pasaulio šalyse skiriasi, tačiau pagrindą sudaro tešla, kuri turi būti pilama ant įkaitinto lygaus pagrindo. Blyno pradžių pradžia sietina su žemdirbystės ir grūdinių kultūrų auginimo pradžia – su kviečių auginimu Derlingajame Pusmėnulyje, kukurūzų – Amerikoje ir ryžių – Azijoje, nevardijant ir daugybės kitų krakmolingų grūdinių kultūrų, augintų visame pasaulyje.
Blynai yra plačiausiai paplitęs valgis iš grūdinių kultūrų, valgytas jau priešistoriniais laikais. Jie kepti ant karštų akmenų ar negiliuose moliniuose induose ant atviros ugnies.
Senovės graikai ir romėnai valgė blynus, pagardindami juos medumi, karalienės Elžbietos laikais blynus valgydavo su įvairiausiais prieskoniais, rožių vandeniu, anglai pirmieji sugalvojo blynų tešlą paįvairinti vietiniu alumi. Meksikiečiai savuosius blynus vadina tortilijomis, amerikiečiai išpopuliarino sklindžius, indai savuosius blynus „besan roti“ kepa iš avinžirnių miltų, o tolimųjų rytų tautos – kinai, japonai ir kitų Pietryčių Azijos šalių gyventojai – blynus kepa iš ryžių miltų.
Visos tautos turi savą blynų istoriją, ir vieno autoriaus šiam patiekalui priskirti nepavyks – tai yra bendras pasaulinės žmonių bendruomenės kūrinys.
Blynų skoniai Lietuvoje
Lietuvoje jau pagonių tautos kepė blynus kaip ritualinį patiekalą, juos siedamos su saule, dangaus kūnais ir anapusiniu pasauliu.
Blynams kepti būdavo naudojami ne tik įvairiausi miltai. Senovėje blynus kepdavo ir iš įvairių kruopų, gardindavo daržovėmis. Tokiems blynams pirmiausia būdavo išverdama grikių, miežių, avižų košė, įmaišius miltų, kiaušinių, įdėjus mielių, buvo sukuriamas kitokių blynų receptas.
Lietiniai blyneliai, kokius mes kepame šiandien, galėtų būti vadinami prabangos patiekalu, kurį XVI-XVII a. ant stalo pasitiekti galėjo tik kunigaikščiai, didikai, bajorai ar turtingi miestiečiai.
Šiandien blynai asocijuojasi su viena smagiausių žiemos švenčių, mėgstama tiek vaikų, tiek suaugusiųjų – Užgavėnėmis. Linksmybės, žaidimai, kaukės, šokiai ir, žinoma, blynai.
Konkursas. Jūsų blynų receptas – Užgavėnių šventės pažiba
Persirengėlių šventės metu beveik visose Lietuvos šeimose skanaujami tradiciniai visų pamėgti blynai arba eksperimentuojama išskirtiniais skoniais. Iš tiesų, laikantis senųjų lietuviškų tradicijų, Užgavėnes vertėtų paminėti kepant blynus. Ir darant tai savaip – tobulinant prosenelės ar senelės receptą arba ieškant įdomių receptų užsienio šalių kulinarijos knygose.
Tikroji blynų šventė jau visai netrukus, todėl norėtume jus pakviesti pasidalinti savo šeimos tradiciniais blynų receptais ir tapti neatsiejama Užgavėnių šventės dalimi.
Kaip ir kasmet, Užgavėnių šventės centru Lietuvoje taps Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse, pasiūlysiantis įvairiausių pramogų. Šiais metais Užgavėnių šventėje Rumšiškėse „Malsena“ pristatys „Gyvąjį blynų muziejų“. Čia „eksponatus“ kviesime ne apžiūrėti, o paragauti! Dalyvaudami konkurse, kiekvienas iš jūsų gali tapti „Gyvojo blynų muziejaus“ „eksponatų“ kūrėju.
Siųskite savo šeimos pamėgtus blynų receptus ir laimėkite „Malsenos“ įsteigtus prizus – didelius, įvairios, populiariausios produkcijos rinkinius bei jūsų blynų receptu galės mėgautis visi, atvykę Užgavėnes švęsti Rumšiškėse.
Daugiau apie konkursą: https://www.malsena.lt/konkursas-dalinkites-megstamu-blynu-receptu-ir-tapkite-gyvojo-blynu-muziejaus-kurejais/
Jūsų tradicinių blynų receptų lauksime el. paštu uzgavenes@malsena.lt iki 2017 m. vasario 17 d.
