Naminius sūrius gaminu nuo seno, tiek varškinius, tiek lydytus, fermentinius, džiovintus, bet tokio elementaraus ir paprasto dar neteko.
Daugeliu atveju varškės sūrio gamyba yra kaitinamo pieno sutraukimas rūgštimi – citrinų sultimis, actu, rūgpieniu ar kefyru. O kadangi jogurte yra rūgšties, sūrio gamybai tereikia… jogurto.
Kaip ir gaminant klasikinius varškės sūrius, juos galima gardinti pačiais įvairiausiais priedais. Man gardžiausias Latvijoje ragautas sūris su riešutų mišiniu, su ciberžole ir kmynais, tiesiog kmynais, džiovintais pomidorais, džiovintais baravykais, įvairiomis sėklomis, kapotais krapais ar kalendros lapeliais. Žodžiu variacijų begalė.
Bandysiu gaminti sūrį ir iš naminio jogurto, kol kas gaminau tik iš pirktinio. Būtinai graikiško tipo, 10% riebumo, perku kibirėliais po 1 kg.
Jogurto sūris
Vienam 24 cm diametro sūriui naudoju:
- 2 kg graikiško jogurto;
- 1 šaukštą rupios druskos.
Kaip gaminti:
Jogurtą sukrečiu į storasienį puodą. Jei tokio neturite – ne bėda, tiesiog reikės dažniau maišyti verdamą masę.
Kaičiu kaitrą ir laukiu, kol jogurtas užvirs, tuomet beriu druską, vis pamaišau ir laukiu, kol masė pradės atsiskirti į varškės grūdelius ir gelsvas išrūgas. Jeigu naudoju priedus ar prieskonius, juos suberiu būtent šiame etape.
Pasiruošiu koštuvą, dedu jį ant gilaus dubens ir iškloju dvigubu marlės sluoksniu. Pilu puodo turinį, lukteliu kol truputį atvės ir užlenkusi marlės kraštus į vidurį, dedu lėkštę ir nedidelį svorį.
Išrūgų niekada neišpilu, supilu į patogią tarą ir sandėliuoju šaldytuve. Vėliau jų pagrindu kepu lietinius blynus, pilu į verdamas sriubas, o kartais, nors tai ne kulinarinė tema, skalauju plaukus, išrūgų dėka plaukai ima žvilgėti.
Atvėsusį ir sustingusį sūrį išvynioju iš marlės, dedu ant plokščios lėkštės ir ją dedu į šaldytuvą.
Valgome su lydytu sviestu patepta juoda duona, šermukšnių pagardu ar svogūnų džemu.
