Stiprinkite organizmą natūraliomis priemonėmis: produktai, kurie itin naudingi rudenį

Vis tik mūsų organizmui šios bakterijos būtinos ištisus metus, o atvėsus orams ir atėjus peršalimo ligų sezonui, jos tampa ypač svarbios, mat padeda užtikrinti sveiką organizmo pusiausvyrą.

Dietistė Indrė Trusovė, prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dalijasi patarimais, kaip pastiprinti organizmą natūraliais būdais – reguliariai vartojant tam tikrus maisto produktus.

„Gerosios bakterijos, dar vadinamos probiotikais – tai mūsų žarnyne gyvenantys ir mums labai naudingi mikroorganizmai. Nuo tinkamos gerųjų bakterijų pusiausvyros mūsų kūne priklauso gera žarnyno ir viso organizmo veikla – netgi nuotaika“, – teigia dietistė I. Trusovė.

Kad organizmo šaltuoju metų laiku nereiktų stiprinti vaistiniais preparatais ar saujomis maisto papildų, mitybos specialistė pataria gerųjų bakterijų kupiną maistą įtraukti į kasdienį mitybos racioną.

Gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra organizme padeda išlaikyti stiprią imuninę sistemą, kuri geba kovoti su įvairiomis organizmą puolančiomis ligomis, taip pat skatina greitą medžiagų apykaitą.

„Pagrindinis gerųjų bakterijų darbas – išlaikyti mūsų organizmą sveiką, apsaugoti jį nuo išorinių veiksnių. Probiotikai taip pat turi ir antibakterinių, uždegimą slopinančių savybių bei teigiamai veikia žarnyną. Svarbiausi probiotikai: laktobacilos ir bifidobakterijos“, – teigia I. Trusovė.

Laktobacilos neleidžia didėti blogųjų bakterijų kiekiui žarnyne, subalansuoja virškinimo funkciją, padeda atkurti pažeistą žarnų gleivinę, stiprina imunitetą.

Bifidobakterijos skaido maisto angliavandenius, veikia medžiagų apykaitą. Pasak I. Trusovės, laktobacilų ir bifidobakterijų gausu raugintose daržovėse, natūralaus raugo duonoje, raugintuose pieno produktuose.

I. Trusovė atkreipia dėmesį, kad probiotikai organizme ilgai neužsibūna, tad reikia užtikrinti, kad jų nuolat būtų gaunama su maistu. Vis tik dietistė ramina, jog probiotikų turinčius maisto produktus įtraukti į kasdienį šeimos maisto racioną visai nesudėtinga. Prie pagrindinių pietų patiekalų, anot I. Trusovės, puikiai tiks rauginti ar fermentuoti kopūstai, rauginti agurkai ar burokėliai, pusryčiams ar vakarienei galima rinktis kefyrą, natūralius ir nesaldintus jogurtus, fermentinius sūrius, natūralaus raugo duoną.

„Kefyras ir natūralus, nesaldintas jogurtas, yra bene perkamiausi probiotikų gausūs produktai – tai prekės, kurias pirkėjai į krepšelius dedasi kasdien. Pavyzdžiui, per metus vien mūsų prekybos tinkle nuperkama arti 10 milijonų litrų kefyro.

Kalbant apie raugintas ar fermentuotas daržoves, visus metus asortimente turime vietinių gamintojų raugintų agurkų bei kopūstų – pirkėjai jais ima labiau domėtis prasidėjus šaltajam sezonui“, – sako Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.

„Nebūtina maitintis vien probiotikų gausiais produktais – lėkštėje jie gali paprasčiausiai papildyti jums jau įprastą maistą. Tik svarbu pasirūpinti, kad mūsų mityboje šių produktų būtų kiekvieną dieną.

Taip pat patariu stebėti savo savijautą po valgio. Jeigu suvalgius kažkokių produktų jaučiate diskomfortą žarnyne, reikėtų paeksperimentuoti ir išbandyti kitus produktus, jų derinius – juk kiekvienas žmogus yra skirtingas. Rekomenduočiau įtraukti kuo daugiau įvairesnių produktų į savo meniu ir nevalgyti kasdien to paties – maisto įvairovė yra viena svarbiausių sveikos mitybos taisyklių“, – kalba subalansuotos mitybos specialistė.

Pati I. Trusovė sako besistengianti, kad jos šeimos mityba būtų kuo įvairesnė ir spalvingesnė, produktus ji dažniausiai renkasi pagal sezoniškumą.

„Vienas mėgstamiausių mūsų šeimos produktų yra rauginti agurkai. Iš jų verdu sriubą, darau padažus ar troškinius arba tiesiog supjaustau prie įvairių patiekalų kaip garnyrą. Taip pat labai mėgstame sūrius, juos valgome kaip užkandį, dedame į salotas, gaminame tortilijas“, – sako dietistė.

Probiotikų galima rasti ne tik minėtuose dažniau vartojamuose produktuose, tačiau ir lietuvių stalui dar ne tokiuose įprastuose gaminiuose. Vienas tokių – kombučios arbata.

„Pastebime, jog klientai vis dažniau ryžtasi išmėginti naujus skonius ir domisi ne tik maisto, bet ir gėrimų naujienomis. Kombučia – ne išimtis. Nuo šių metų sausio iki rugsėjo mėnesio, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šio gėrimo pardavimai išaugo beveik 30 proc. Pirkėjai drąsiai renkasi ir ragauja ne tik tradicinio skonio kombučią, bet ir ananaso, imbiero ar avietės skonius“, – pasakoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Kombučios arbata gali atstoti ne tik įvairius saldžiuosius gėrimus, bet ir prisidėti prie organizmo sveikos pusiausvyros palaikymo, nes jos sudėtyje yra didelis kiekis probiotikų. Tai neapdorotas natūralios fermentacijos arbatos gėrimas, kuriame gausu organinių rūgščių, antioksidantų. Jei esate įpratę su maistu gerti įvairias apdorotas sultis ar kitus gėrimus, būtinai turėtumėte išbandyti šį labai seniai sukurtą, tačiau kiek primirštą gėrimą. Organizmui labai naudingi ir įvairūs fermentuoti avižų, grikių, ryžių gėrimai“, – pataria specialistė I. Trusovė.

Dar vienas staiga išpopuliarėjęs produktas ir tikras probiotikų užtaisas – kimčiai. Tai pikantiško skonio fermentuoti korėjietiški kopūstai. Juos, beje, visai nesudėtinga pasigaminti namuose. Pietų Korėjoje jie tokie populiarūs, kad valgomi tiek pusryčiams, tiek pietums, tiek ir vakarienei.

Vienas mėgstamiausių I. Trusovės šeimos receptų yra dzadzikio padažas. Jį labai nesudėtinga pagaminti, o naudoti tinka įvairiausiuose patiekaluose: galima tiesiog tepti ant duonos, paplotėlių, valgyti su įvairiomis daržovių lazdelėmis, patiekti šalia mėsos ar žuvies, naudoti vietoje riebaus padažo gaminant mėsainius ar tortilijas ir t. t.

Smulkia tarka sutarkuokite agurkus, sukapokite česnaką, krapus. Susmulkintus ingredientus sumaišykite ir skanaukite!