Koks glaudus valgymo ir mąstymo ryšys, žino kiekvienas, norintis išvengti papildomų kalorijų. Atrodo, kad tuomet mintys vis stipriau sukasi aplink saldumynus ir traškučius. Gal tai mūsų centrinės būstinės gudrybė, kad nepersistengtume kažko atsisakydami?
Juk galvos smegenys – visuomet alkanas, didelio našumo organas, kurį nuolat reikia aprūpinti 24 valandų darbui. Informacijai rinkti, suvokti, koordinuoti, įvertinti ir saugoti mityba suteikia reikalingos energijos. O jos būtini dideli kiekiai.
Galvos smegenys sudaro tik 2 proc. kūno masės, bet joms reikia 25 proc. bendros energijos, t. y. dešimt kartų daugiau nei kitiems organams.
Pilkajai masei, kaip dar vadinamos galvos smegenys, tik į naudą, kad daugelis žmonių vis dažniau susirūpina mitybos kokybe. Organizmas, gaudamas aukštos kokybės „degalų“, jais aprūpina visas ląsteles.
Mityba tapo vienu svarbiausių kūno rengybos ir gyvenimo būdo elementų, darančių aktyvų poveikį sveikatai. Apie tai byloja ir skaičiai, pateikiami bendroje Vokietijos farmacijos įmonės „Stada Arzneimittel AG“ir leidyklos „Burda“ praėjusių metų sveikatos ataskaitoje („Health Reports“). Sveiką mitybą 40 proc. apklaustųjų įvardijo kaip svarbų savo gyvenimo būdo veiksnį.
Mitybos medicinos ir neuromokslo, tiriančio biologinės nervų sistemos sandarą, jos funkcionavimą, sutrikimus bei priežastis, žinios atskleidžia, jog tinkamas maistas gerina gebėjimą mąstyti, stiprina atmintį, dėmesingumą. O svarbiausia – gali užkirsti kelią degeneracinėms nervų sistemos ligoms – Alzheimeriui, Parkinsonui arba jas atitolinti.
Manoma, kad baimė dėl demencijos tvyro kiekvieno žmogaus galvoje. Galvos smegenų veiklos susilpnėjimą sukeliantys ląstelių pokyčiai prasideda ne tik brandžiame amžiuje. Pakitimai vyksta ne vieną dešimtmetį – jau trisdešimtmečių ir keturiasdešimtmečių galvos smegenys pamažėle ima senti.
Biologinės veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, ginkmedžių ar vaistinių grybų ekstraktai, gali padėti stiprinant protinius gebėjimus. Bonoje įsikūrusio Vokietijos degeneracinės nervų sistemos ligų centro tyrimai atskleidė, kad dėl mitybos būdo senatvinės silpnaprotystės rizika kelis kartus padidėja ar priešingai – sumažėja.
Tyrėjai siunčia gerą žinią: nesvarbu, kokio amžiaus būtų žmogus ir kaip iki šiol jis gyveno, protinės sveikatos būklę visada galima pagerinti. Kiekvienas turi galimybę ilgai išlikti protiškai sveikas.
Žinoma, juo anksčiau bus imtasi tinkamų priemonių, juo geriau. Juk niekada ne vėlu pakeisti mitybą ar pereiti prie aktyvaus fizinio gyvenimo.
Madrido (Ispanija) autonominio universiteto studija rodo, kad ir suaugusio žmogaus (net 90-mečio) galvos smegenyse nuolat susidaro naujos nervinės ląstelės.
Bet sveika mityba nėra susijusi nei su dieta, nei su kokiomis nors sudėtingomis taisyklėmis. Reikia tik iš savo maisto produktų sąrašo išbraukti tuos, kurie nėra naudingi sveikatai ar atminčiai stiprinti.
Jiems priklauso sočiųjų riebalų rūgštys, kurių gausu vartoti paruošto maisto patiekaluose ir riebioje mėsoje; transriebalų (pakitę riebalai, kurie susidaro gaminant sukietintus riebalus) rūgštys, kurių daugiausia yra greitojo maisto ir keptuose patiekaluose. Jos gali paskatinti protinių gebėjimų nykimą ir sukelti uždegimo procesus.
Tas pat pasakytina ir apie stipriai konservavimo priemonėmis, saldžiomis, dažomosiomis ar aromatinėmis medžiagomis apdorotus maisto produktus.
Cukraus bombomis šmaikščiai vadinami limonadai, keksai, pyragai valgiaraštyje turėtų būti veikiau išimtis. Cukrus lemia greitą, trumpą energijos protrūkį, bet paskui žmogų daro pavargusį ir kenkia jo dėmesingumui.
Šie balti saldūs milteliai yra priežastis antsvorio ar diabeto – dviejų veiksnių, kurie, kaip įrodyta, silpnina galvos smegenų gebėjimus.
Mitybos specialistai pataria vartoti įvairų visavertį maistą. Nesvarbu, ar tai būtų avokadai, graikiniai riešutai, brokoliai, špinatai, lęšiai, sojų pupelės, pomidorai, obuoliai ar uogos, pirmiausia tai turi būti augalinės kilmės produktai, turintys daug apsauginių ir galvos smegenų veiklą bei nervų sistemą stiprinančių medžiagų.
Prie jų priklauso B vitaminai, cinkas, lecitinas, kvercetinas ar antocianinas, kurie saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų ir tokiu būdu neleidžia silpnėti galvos smegenų veiklai.
Idealiu valgiaraščiu specialistai vadina Viduržemio jūros regiono maistą, kuriame daug daržovių, vaisių, augalinės kilmės riebalų, jūrinės žuvies, liesesnės mėsos. Tuomet organizmas gauna vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų ir antrinių augalinių medžiagų naudinga organizmui forma ir santykiu.
Tokiu būdu organizmas aprūpinamas trimis pagrindinėmis makromaistinėmis medžiagomis: baltymais, riebalais ir angliavandeniais. Baltymus sudarančios aminorūgštys – pagrindinė neurotransmiterių statybinė medžiaga. Jie reguliuoja atminties gebėjimus ir perduoda nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių.
Žmogaus organizmui itin svarbios aminorūgštys tirozinas, metioninas ir triptofanas didina protinius gebėjimus, dėmesingumą ir nuotaiką. Jų gausu viso grūdo duonoje, ankštiniuose augaluose, sojose, riešutuose, kiaušiniuose, sūryje.
Riebalai – galvos smegenų ląstelių apsauga. Pirmiausia svarbios yra nesočiosios riebalų rūgštys, pavyzdžiui, omega-3, kuri suaktyvina galvos smegenų kraujotaką. Omega-3 šaltiniai – linų, graikinių riešutų ar rapsų aliejus, migdolai ir žuvis.
Pagrindinę energiją galvos smegenys gauna iš angliavandenių, kuriuos organizmas skaido į gliukozę.
Balastinės medžiagos – galvos smegenų maistas. Jos pasirūpina, kad maisto sudėtyje esantis cukrus, atitinkamai gliukozė ne per greitai patektų į kraują, o cukraus kiekis kraujyje liktų stabilus.
Be to, balastinės medžiagos – gerųjų žarnyno bakterijų maistas. Per vadinamąją žarnyno ir galvos smegenų ašį mūsų pilkosios ląstelės palaiko ryšį su pilvo smegenimis – žarnynu.
Teigiama, kad degeneracinės nervų sistemos ligos – Alzheimerio ar Parkinsono – tiesiogiai susijusios su žarnyno flora. Dėl šios priežasties svarbu rūpintis žarnynu ir ten esančiomis bakterijomis.
Be viso grūdo produktų, balastinių medžiagų gausu daržovėse, pirmiausia fermentuotuose ir nepasterizuotuose maisto produktuose – raugintuose kopūstuose, kefyre ar natūraliame jogurte.
Daugelį organizmo senėjimo procesų sukelia dehidratacija – vandens kiekio sumažėjimas organizme. Dėl skysčių trūkumo ląstelės veikia netinkamai. Vanduo – skystas maistas, būtinas galvos smegenų ir nervinių ląstelių veiklai.
Mitybos specialistai pataria per dieną suvartoti du litrus vandens, jį vienodai paskirstant. Galima gerti nesaldintą arbatą. Tyrimai rodo,jog pirmiausia žalioji arbata, vaizdžiai sakant, užtikrina geresnę komunikaciją tarp galvos smegenų, o tai pagerina profesinę atmintį.
Sveikai galvos smegenų mitybai svarbu ne tik „ką“, bet ir „kaip“. Gerai atminčiai palaikyti svarbus protarpinis badavimas. Taikant aštuonių valandų valgymo režimą, paskui 16 val. (per naktį) badaujant pasikeičia medžiagų apykaita.
Iš pradžių organizmas sudegina savo gliukozės atsargą. Jei ši išeikvojama po 10–12 val., riebalai naudojami kaip energijos šaltinis. Riebalų dalelės virsta ketonais – cheminiais junginiais, kuriuos raumenys ir galvos smegenys panaudoja kaip energijos šaltinį.
Ketonai daro teigiamą poveikį sinapsėms – jungtims, perduodančioms signalus tarp dviejų neutronų, dėl to gali pagerėti galvos smegenų sveikata ir atmintis.
Galvos smegenų veiklai naudingas reguliarus fizinis aktyvumas. Dėl to didėja nervinių ląstelių jautrumas ir šios greičiau reaguoja į signalus. Sužadinamas naujų neuronų susidarymas ir smegenų struktūrų ryšys.
Jei virškinimo procesas daro pertrauką, aktyvėja autofagija – normalus ir valdomas ląstelės savęs virškinimo procesas. Už šį tyrimą Japonijos ląstelių biologijos tyrėjas Yoshinori Ohsumi 2016-aisiais buvo įvertintas Nobelio premija.
Jis atskleidė, kad badavimo metu organizme esantys fermentai pradeda kiekvienos organizmo ląstelės taisymą. Suyra defektų turintys baltymai ir pažeisti ląstelių komponentai. Autofagija valosi – tokiu būdu galvos smegenys tausoja savo energiją.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad dėl badavimo daugelis žmonių trykšta energija ir jų galva budresnė. Sveikas maistingųjų medžiagų derinys ir tikslingos mitybos pertraukos išsaugo galvos smegenų sveikatą ir jų gebėjimus.
Parengė Ona Kacėnaitė
