Pabrėžtina, kad vos vienas kitas kąsnis mėsos įtakos vėžiui neturi. Tačiau išplatintu PSO pranešimu atkreipiamas dėmesys, jog remiantis aibe atliktų tyrimų, perdirbta ir raudona mėsa išties sukelia vėžį. Pagrindinis pranešimo teiginys – kuo daugiau mėsos valgo žmogus, tuo didesnė tikimybė jam susirgti.
Kaip rašoma nbcnews.com, perdirbta mėsa – tai pasūdyta, vytinta, fermentuota ar rūkyta, skonio stipriklių gausi mėsa. Šiai kategorijai priklauso dešrainiai, kumpis, dešrelės, sūdyta jautiena, mėsos konservai. Tuo tarpu raudona mėsa – tai bet kurio žinduolio: jaučio, veršelio, kiaulės, ėriuko, avies, arklio ar ožio – raumuo.
Aibė atliktų tyrimų atskleidė, kad didesnį nei vidutinišką kiekį perdirbtos ir raudonos mėsos valgantys žmonės rizikuoja susirgti keliomis vėžio rūšimis, ypač – gaubtinės žarnos ar krūties vėžiu. Be to, vyrauja nuostata, kad daugiau tokios mėsos valgantieji paprastai nepropaguoja sveiko gyvenimo būdo: jie kur kas rečiau valgo vaisius bei daržoves, nesportuoja.
Reguliarus sportas ir augalinis maistas padeda sumažinti susirgimo vėžiu riziką, tačiau sportuojantiems mėsa yra vienas pagrindinių baltymų šaltinių. Kuo būtų galima pakeisti baltymų gausią mėsą? Kalbamės su sportininku, mitybos specialistu Vytautu Medinecku-Ironvytu.
„Mėsą galėtų kompensuoti kiti baltymų šaltiniai – kiaušinių baltymai, pieno produktai bei riešutai. Tiesa, pastarieji – kompleksinis produktas, sudarytas dar ir iš gerųjų, augalinės kilmės riebalų. Riešutai reikalingi sportuojančiam organizmui ne tik kaip baltymų šaltinis, bet ir kaip sąnarių „sutepėjas“, praverčiantis visai imuninei sistemai, cholesterolio mažinimui“, – sakė Ironvytas.
Norintiems priaugti raumenų masės vegetarams rekomenduojama rinktis kiaušinius, pieno produktus, o kasdienį kalorijų kiekį padidinti riešutais bei džiovintais vaisiais.
„Kartais tam, kad sportuojančiam žmogui per dieną pavyktų užsitikrinti reikiamą kalorijų kiekį, vien tik ryžių neužtenka. Tačiau tą pačią košę sumaišę su džiovintais riešutais, vaisiais, gausime pakankamai daug maistinių medžiagų. Kasdienėje mityboje, kai reikia pasiruošti daug patiekalų, patogu naudoti įvairius mišinius – „Studentų maistą“, „Karališką mišinį“.
Per dieną taip keliskart pavalgius, išlaikysime kūno masę ir galima bus siekti užsibrėžtų tikslų, nes sportuojant be tinkamos, suderintos mitybos rezultatų reikės laukti labai ilgai“, – šypsodamasis sakė sportininkas.
V. Medineckas pridūrė, kad kiaušiniai yra ypatingai naudingi, nes jie – gryni baltymai. Tačiau jei kiaušinių vartojama daug, reikėtų vengti trynių, nes pastaruosiuose gausu riebalų, didinančių cholesterolio kiekį organizme. Tokiais atvejais geriau rinktis geruosius riebalų šaltinius, nes per dieną gerųjų, augalinių, riebalų suvalgyti galime daug, o gyvūninės kilmės riebalų reikėtų vengti.
Pasak sportininko, mėsoje esantį didelį organizmui svarbios geležies kiekį galima kompensuoti burokėliais, žalialapėmis daržovėmis, ankštiniais augalais, rugiais ir grikiais.
„Tiesa, pats esu užkietėjęs mėsėdis – mėsą valgau kasdien, tačiau vengiu rūkytų gaminių, dešrų bei pusgaminių – apie tai, kad jie nėra sveiki, žinojau jau seniai, tad pirmenybę teikiu žuviai, vištienos krūtinėlei, kalakutienai“, – teigė V. Medineckas.
Koks mėsos kiekis nėra kenksmingas?
Tai – keblus klausimas, į kurį vienareikšmiško atsakymo nėra. Nes jei vienas veiksnys padidina susirgimo vėžiu riziką, tai dar nereiškia, kad ilgainiui jis nepakis. Be to, kai kurie kiti vartojami produktai ar gyvensenos ypatybės taip pat turi įtakos susirgimui.
Žmonės, valgantys daug vaisių ir daržovių, sumažina vėžio riziką, tačiau visiškai jos neatsikrato.
Pasaulio sveikatos organizacijai priklausančios agentūros IARC („Agency for Research on Cancer“) teigimu, 50 g mėsos porcija kasdien padidina gaubtinės žarnos vėžio riziką net 18 proc., o toks kiekis tėra dvi-trys riekelės kiaulienos.
