Išgirdus ligos diagnozę Julija pakeitė mitybą, o egzotiškas sužadėtinis įkvėpė išbandyti ir naują virtuvę Dalijasi receptu

O viskas prasidėjo, kai prieš porą metų Julijai buvo diagnozuota celiakija – lėtinė žarnyno liga, kuri pasižymi tuo, jog mityboje žmogus negali vartoti gliuteno.

„Prieš daugiau nei dvejus metus kreipiausi pas gastroenterologę dėl pilvo spazmų bei pūtimo, diarėjos, melabsorbcijos (nepakankamo maisto medžiagų įsisavinimo) ir pastovios mažakraujystės. Tačiau tuo metu nežinojau, kad pastarieji du simptomai susiję su žarnyno liga. Atvykus pas gydytoją taip pat skundžiausi stipriu laktozės netoleravimu, kuris paaiškėjo buvo dėl plonosios žarnos pažeidimo, bei prasta savijauta suvalgius miltinių produktų“, – prisimena Julija Marija netrukus sulaukusi tikslios diagnozės.

Kaunietė pasakoja, kad sužinojusi kuo serga, pasijuto beviltiškai, nes neturėjo jokių žinių apie ligą ir begliuteninę mitybą.

„Pasiskaičius daugiau, pasirodė viskas dar baisiau, nes sužinojau, jog gliuteno yra net tokiuose produktuose kaip krabų lazdelės, ledai, rūkyti mėsos gaminiai, sultinio kubeliai ir tt. Taigi, pradžioje buvo sunku įsivaizduoji kaip reikės prisitaikyti“, – pasakoja ji.

Nors pradžioje nebuvo lengva, bet bėgant laikui, Julija gilino žinias, atrado daugybę alternatyvų ir išmoko gaminti mėgstamus patiekalus be gliuteno.

„Pirmiausiai, išmokau išsikepti lietinius blynus, nes tai buvo paskutinis miltinis patiekalas kurį valgiau Paryžiuje prieš sužinant diagnozę ir tiesiog negalėjau pamiršti to skonio. Skonis yra vienas iš penkių žmogaus pojūčių ir jis man asocijuojasi su daugybę prisiminimų, pavyzdžiui tokių kaip akimirkos iš kelionių“, – šypsosi mergina.

Tuo metu į gyvenimą pasibeldė ir meilė – su draugu ji susipažino darbe. Julija Marija nusprendė save išbandyti ir pradėti gaminti arabiškus patiekalus savo sužadėtiniui, o kadangi negalėjo valgyti gliuteno, tad pritaikė juos pagal save.

Pirmasis Vidurio Rytų virtuvės pagamintas patiekalas buvo plonapadė pica – lahmacun.

„Pradėjau ieškoti receptų tiktoke ir instagrame. Jei trūksta informacijos, tada žiūriu „YouTube“ vaizdo įrašus, neretai tenka juos išsiversti, nes autentiškiausi receptai dažniausiai būna įkelti arabų kalba. Prieš gaminant vieną patiekalą pasižiūriu bent penkis skirtingus vaizdo įrašus, nes dažnai tuos receptus dar reikia pritaikyti ir begliutenei versijai, taigi tenka šiek tiek ilgiau pasidomėti kuo ir kaip galėčiau pakeisti vienus ar kitus ingredientus“, – sako Julija Marija.

Sulaukusi daug pagyrų ir klausimų mergina susikūrė savo instagramo paskyrą „Sumic spice“, kurią rasite https://www.instagram.com/sumac_spice/, ir dabar joje dalijasi Vidurio Rytų virtuvės receptais be gliuteno.

„Jeigu lietuviškoje virtuvėje yra daug bulvių, tai Vidurio Rytų virtuvėje dominuoja bulguras, manai. Taigi taip, dažnai tenka ieškoti alternatyvų. Šiuo metu dažniausiai bulgurą pakeičiu bolivine balanda arba „gluten free“ bulguru iš kukurūzų. Įprastus manus pakeičiau ryžių manų kruopomis, kurias nesunku pasigaminti ir pačiai. Viską įmanoma pakeisti vienais ar kitais produktais, tačiau reikia žinių apie tų produktų ypatybes. Kaip ir visur, Vidurio Rytų virtuvėje yra ir daugybį patiekalų, kurie gaminami tik iš daržovių, mėsos, ryžių, ankštinių daržovių. Tokius labiausiai ir mėgstu, nes tada lengviau vadovautis tradiciniu autentišku receptu“, – sako ji.

Sužadėtinį stebina, kaip žmogus gali puikiai pagaminti patiekalą, kurio niekada nėra ragavęs ir neįsivaizduoja, koks turėtų būti jo skonio.

„Jis viską valgo ir vertina, jei turi kokių pastabų – visada pasako. Sakė dažniausiai skonis būtent toks, kokį atsimena iš vaikystės“, – džiaugiasi mergina.

Jai iš Vidurio Rytų virtuvės labiausiai patinka vynuogių lapų suktinukai, vadinami dolma arba yabra. Julija pirmą kartą jų paragavo dar paauglystėje Turkijoje ir nuo to karto vis ieškodavau kur jų nusipirkti Lietuvoje. Taip pat labai patinka moutabal – užtepėlė iš baklažanų, jogurto, citrinos sulčių ir tahini.

„Man patinka išbandyti įvairias pasaulio virtuves, taigi Vidurio Rytų virtuvė nėra vienintelė mane sužavėjusi. Tačiau gaminti ir kelti receptus šios virtuvės paskatino tai, jog Lietuvoje Vidurio Rytų virtuvė dar nėra labai gerai pažįstama.

Ši virtuvė ypatinga tuo, jog joje yra daug įvairių nuostabių prieskonių, kuriuos mes Lietuvoje naudojame retai arba išviso nenaudojame. Pavyzdžiui kaip rūgštoko skonio žagrenis (sumac), kuris puikiai tinka salotoms ir mėsos patiekalams. Taip pat patinka, jog patiekaluose dažnai būna riešutų. Dar sužavėjo patiekalai iš daržovių. Pavyzdžiui, anksčiau nemėgau baklažano, tačiau atradau galimybę pagaminti ne vieną skanų patiekalą iš jo. Taip pat patiekalai yra spalvingi – ir tai kelia nuotaiką bei apetitą“, – sako Julija Marija.

Su lrytas.lt skaitytojais ji dalijasi mėgstamiausio patiekalo receptu.

Yabra/dolma – vynuogių lapų suktinukai. Dėl recepto kilmės šalies dažnai ginčijamasi. Senovės Egipto šaltiniuose panašūs patiekalai minimi jau prieš mūsų erą. Kai kurie mokslininkai teigia, kad senovėje patiekalas buvo žinomas ir graikams. Dolma iš esmės yra termiškai apdoros ir įdarytos daržovės arba lapai. Svarbiausias ir nekintantis patiekalo ingredientas yra ryžiai. Šis patiekalas valgomas ir kaip pagrindinis patiekalas ir kaip šaltas užkandis.

Reikės:

Ryžius nuplauname ir nusunkiame. Sumaišome maltą mėsą, ryžius, prieskonius, GHEE arba alyvuogių aliejų (jei reikia). Viską gerai išminkome.

Nuplauname vynuogių lapus šaltu vandeniu ir nuimame vidurinį stiebą. Stiebas yra lapo storiausia dalis ir jei jį paliksime, jis gali suplėšyti suvyniotą suktinuką (dolmą).

Ant kiekvieno vynuogių lapo dedame apie vieną valgomąjį šaukštą mėsos mišinio. Vieną kartą užlenkiame lapą, tada užlenkiame jo kraštus ir suvyniojame.

Virimui geriausia naudoti non stick puodą, į kurį pirmiausia įpilame alyvuogių aliejaus, tada išdėliojame griežinėliais supjaustytas bulves (tai reikalinga tam, kad suktinukai nepridegtų).

Išdėliojame vieną sluosknį suktinukų, tada česnako, tada vėl dedame suktinukus ir česnakus, kol užsipildo puodas.

Pilame mėsos sultinio, citrinos sulčių ir vandens į puodą tiek, kad apsemtų suktinukus. Ant suktinukų uždedame lėkštę, kad virdami jie liktų po vandeniu.

Kai vanduo su suktinukais užverda, sumažiname ugnį troškiname apie 1 val. 15 min. Paragaujame suktinuko, kad įsitikintųme, jog ryžiai išvirę. Jei ne, paliekame dar 15–20min. troškinimui.

Kai atvėsta, suktinukai dar skanesni. Patiekite su arabišku jogurtu labneh, arba su graikišku jogurtu.