Atsidurti geriausių pasaulio restoranų žemėlapyje tiek pačiam restoranui, tiek šaliai yra didelis laimėjimas – tikimasi, kad tai padės pritraukti į Lietuvą gastronominių turistų, kurie vyksta šimtus ir tūkstančius kilometrų, kad paragautų gerų virtuvės šefų gaminamų patiekalų.
Kas yra tie „Michelin“, didieji gurmaniško maisto vertintojai, kurie atrenka restoranus, dėl kurių verta vykti tokį didelį atstumą, ir suteikdami ar atimdami žvaigždutę dramatiškai keičia maitinimo įstaigų likimus?
Padangų gamintojų katalogas
Automobilininkai puikiai žino „Michelin“ vardą – tai garsus padangų gamintojas. Jo simbolį – iš baltų padangų suręstą žmogeliuką, vardu Bibendum (pirmąkart pristatytas 1894 m. parodoje Lione jis yra vienas iš seniausių tebenaudojamų pasaulio prekinių ženklų), – pamatysime ir restoranų gido pristatymo renginiuose.
Būtent šie prancūzų padangų gamintojai praėjusio amžiaus pradžioje pradėjo spausdinti katalogus automobilininkams su informacija, kur galima sustoti skaniai pavalgyti.
Pirmasis „Michelin“ gidas buvo išspausdintas 1900 metais. Tuo metu Prancūzijoje tebuvo mažiau nei 3 tūkst. automobilių. Siekdami šalyje padidinti automobilių ir, atitinkamai, padangų paklausą, broliai Édouardas ir André Michelinai sugalvojo išleisti gidą, kuris ilgainiui tapo prestižiškiausio gastronominio įvertinimo simboliu.
Leidinyje buvo pateikiama įvairi automobilininkams naudinga informacija, kaip žemėlapiai, padangų taisymo ir pakeitimo instrukcijos, automobilių remonto dirbtuvių, viešbučių ir degalinių Prancūzijoje sąrašai.
Gidas, išleistas 35 tūkst. kopijų tiražu, buvo dalinamas nemokamai.
Vėliau broliai Michelinai panašius gidus išleido Belgijai, Alžyrui su Tunisu, taip pat kitoms Europos šalims.
Pirmojo pasaulinio karo metais gido leidyba nutrūko, o jam pasibaigus vėl buvo atnaujinta. Tik šįkart leidinys tapo mokamas – pasakojama, kad André Michelinui apsispręsti padėjo mintis, jog žmogus nevertina dalykų, kuriuos gauna dykai, kai lankydamasis pas prekybininką padangomis pamatė savo gidus, panaudotus darbastaliui paremti.
Tad nuo 1922 m. „Michelin“ gidai tapo mokami, juose neliko reklamos, bet atsirado viešbučių sąrašai ir restoranų apžvalgos. Jas rašė brolių nusamdyti inspektoriai, kurie lankydavo restoranus ir visada išlikdavo anonimai.
Žvaigždučių reikšmė
Nuo 1926 m. „Michelin“ savo gide pradėjo restoranus vertinti žvaigždutėmis. Pradžioje įstaigoms, kuriose galima skaniai papietauti, buvo tiesiog skiriama viena žvaigždutė. Vėliau jų atsirado trys.
1936 m. paskelbti aiškūs žvaigždučių skyrimo kriterijai:
* – „Labai geras restoranas savo kategorijoje“.
** – „Puiki virtuvė, verta išsukti iš kelio“.
*** – „Išskirtinė virtuvė, verta specialios kelionės“.
Žvaigždučių reikšmė iš esmės nepasikeitusi iki dabar – jos reiškia „verta sustoti“, „verta išsukti iš kelio“ bei „verta specialios kelionės“.
„Michelin“ pateikia penkis restoranų vertinimo kriterijus:
1. Visų produktų kokybė.
2. Skonio ir maisto gaminimo technikos meistriškumas.
3. Šefo asmenybė.
4. Kainos ir produkto santykis.
5. Pastovumas.
„Michelin“ aiškina, kad restorano interjeras, stalo serviravimas ar aptarnavimas niekada neįtraukiami į kriterijus, kurie lemia žvaigždutes. Šie aspektai vertinami mažiau girdėtais simboliais: peiliu ir šakute – tai paaiškina, ar tikėtis vieno stalo įrankių rinkinio („gana patogu“), ar penkių („tradicinio stiliaus prabanga“).
1997-aisiais „Michelin“ įtraukė dar vieną ženklą, pavadintą „Bib Gourmand“. Jis apibūdinamas kaip „ne visai žvaigždutė“, bet įvertinimas už „draugišką vietą, kurioje tiekiamas geras maistas už vidutinę kainą“.
Šiuo metu „Michelin“ vertina restoranus ne tik Europoje, bet ir Amerikoje bei Azijoje.
Inspektorius gaubia paslaptis
„Michelin“ inspektoriai, lankantys restoranus, rašantys jų apžvalgas ir vertinantys žvaigždutėmis, laikosi paties griežčiausio anonimiškumo. Už inspektorių ragaujamą maistą sumoka „Michelin“.
Dauguma net paties aukščiausio lygio kompanijos vadovų nežino, kas šie inspektoriai. Jiems patiems taip pat draudžiama bet kam atskleisti savo darbo pobūdį – net savo tėvams, nes pastarieji gali susigundyti kam nors pasigirti.
Apie inspektorius žinoma tik tiek, jog tai profesionalai, turintys patirties restoranų ir viešbučių sferoje.
Per visą gido egzistavimo istoriją „Michelin“ niekada neleido savo inspektoriams kalbėtis su žiniasklaida.
Toks paslaptingumas gastronomijos pasaulyje padeda sukurti ažiotažą, prilygstantį „Oskarų“ apdovanojimams. Prieš pasirodant kasmetiniam leidiniui netyla diskusijos, kas taps laimėtojais, kuris restoranas gali netekti „Michelin“ žvaigždutės, o kuris – ją gauti.
Kiek ir kokių įvertinimų sulauks Lietuvos restoranai – sužinosime jau birželį.
