Vandens someljė: kiekvienas vanduo – unikalus

Vilnietė Urtė, daugybę metų skyrusi vynui ir šampanui pažinti, neseniai nėrė į naujus vandenis tiesiogine prasme – tapo vandens someljė ir viena iš trijų pirmųjų lietuvių, gavusių tai patvirtinantį sertifikatą.

Ji įsitikinusi, kad vanduo bus vis labiau pripažįstamas kaip vienas svarbiausių elementų žmogaus gyvenime, todėl vandens someljė – ateities profesija. Tiesa, apie ją maisto žinovė ėmė svajoti dar net nenutuokdama, kad tai įmanoma.

„Prieš penkerius metus vienoje radijo laidoje, į kurią buvau pakviesta kaip vyno someljė, paklausta, kokie mano ateities planai, ekspromtu atsakiau, kad svajoju būti vandens someljė. Net nežinojau, kad yra tokie kursai“, – prisiminė U.Mikelevičiūtė.

Užteko garsiai pasvajoti ir netrukus atsirado kursai – Urtė užtiko „Doemens“ akademiją Miunchene (Vokietija), kuri prieš keletą metų pradėjo ruošti vandens someljė. Tai profesionaliausi ir vieninteliai sertifikuoti vandens someljė kursai pasaulyje. Miunchene ir filiale Taivane akademija yra paruošusi ne daugiau kaip 500 vandens someljė, daugiausia Azijoje.

Kursai Vokietijoje vyksta tik kartą per metus, tad jų laukdama vilnietė nutarė geriau jiems pasiruošti – susirasti lietuviško natūralaus mineralinio vandens prekės ženklą ir pradėti gilinti žinias apie vandenį.

„Kadangi mano mėgstamiausias vanduo – „Akvilė“, labai mėgstu ir „Birutę“, pradėjau bendrauti su šio vandens gamintojais – „Birštono mineralinių vandenų“ bendrove. Iškart atradome bendrą kalbą. Pradėjau tyrinėti vandenį, mokytis pati ir kartu edukuoti kitus – tapau savotiška šio vandens ambasadore. Mano tikslas – dirbti ne tik su restoranais, bet ir šviesti žmones. Visada mėgau ir noriu dalintis sukauptomis žiniomis su kitais“, – pasakojo Urtė.

Į kursus, Miunchene vykusius šią vasarą, ji išvyko su tikra vandens entuziaste „Birštono mineralinių vandenų“ vadove Aiste Pranckuviene.

Keturiolikos asmenų grupėje, kurią sudarė žmonės iš viso pasaulio, buvo trys lietuvės.

Daugiau sužinoti apie vandenį susirinko labai įvairi, įdomi ir, Urtės žodžiais, keistoka kompanija – moteris iš Dominikos Respublikos, ten ieškanti geriausių gręžinių ir planuojanti statyti gamyklą, vandens verslą jau plėtojanti moteris iš Tailando, kelių nišinių kavinių savininkas iš Honkongo, iš Niujorko atvyko pripažinta režisierė.

Buvo keletas atstovų iš Singapūro, vienas buvo baigęs tiek daug someljė kursų – viskio, vyno, alaus, šampano, kiek baigusio žmogaus Urtė dar niekada nebuvo sutikusi.

Jai įstrigo ir keli jauni singapūriečiai, kurie užsiima kriptovaliutomis, – turtingi, daug keliaujantys ir mėgstantys pažinti maisto kultūrą, o kartu suvokiantys, kad ateitis priklauso vandeniui. Žodžiu, į mokslus kibo labai įvairi ir įspūdinga publika.

Dvi savaites trukę kursai buvo labai intensyvūs – teko prisiminti chemiją, fiziką, daug sužinoti apie žemės gelmių paslaptis. Po aštuonių valandų kasdienių studijų – dar ir papildomos užduotys, namų darbai, o galiausiai viskas baigėsi egzaminais.

Kursų vadovas, Pasaulinės vandens asociacijos įkūrėjas dr. Peteris Schroppas pažymėjo, kad šiemet susirinko tikrai stipri grupė. „Aš esu iš moksliukų, bet kai pamačiau, kokie žmonės atvyko mokytis, pamaniau, kad man iki jų dar toli. Ypač imlūs azijiečiai – jie ir daug žino, ir daug mokosi“, – pažymėjo vilnietė.

Ji neslėpė – būdama vyno someljė buvo įsitikinusi, kad šiuose kursuose jai bus lengviau, bet iš tiesų buvo gal net sunkiau nei kitiems: „Maniau, kad vandenį galima apibūdinti kaip vyną, tačiau iš tiesų tai visiškai skirtingi dalykai.“

Vokietijoje vykusių kursų metu jai ir kitiems bendramoksliams teko paragauti kelių šimtų rūšių skirtingo vandens, o egzamino metu reikėjo atspėti ne tik koks mineralas dominuoja vandenyje, bet ir vandens prekės ženklo pavadinimą. „Pavyko tai padaryti, didžiuojuosi“, – šyptelėjo Urtė.

Smalsu, kuo skiriasi mineralai, koks kiekvieno jų skonis? „Tarkim, lietuviams įprasta vandenyje jausti druskos skonį – bent jau jie taip apibūdina tą skonį. Iš tiesų tai ne druska, o natris. Įdomu tai, kad mums tai įprastas vanduo, o azijiečiams – ne, tokio vandens jie neturi. Kai vandenyje dominuoja kalcis, juntamas savotiškas sausumo pojūtis, burną tarsi traukia. Jeigu vandenyje yra daug magnio – susipina kartumo ir saldumo pojūtis“, – vardijo sertifikuota vandens someljė.

Beje, hidrokarbonatai ir sulfitai skonį gali šiek tiek iškreipti – kai ką paryškinti, kai ką prislopinti.

Mineralai vandeniui suteikia ne tik kitokio skonio, bet, natūralu, skiriasi ir tokio vandens poveikis.

„Žmonėms reikia visokio vandens – viskas priklauso nuo to, ką jie veikia ir kada jį vartoja. Kiekvienam reikia įvertinti, ar vanduo skirtas pagrindiniam kasdieniam vartojimui, siekiant organizmą papildyti skysčiais, ar jis vartojamas su maistu, sportuojant ar po sporto, pirties, fizinės veiklos.

Juk sportuodamas, būdamas pirtyje, karštyje, užsiimdamas aktyvia veikla žmogus su prakaitu praranda ne šiaip sau kūno skysčius – jis praranda mineralus, tad tuomet labiausiai tinkamas stipresnės mineralizacijos vanduo, toks kaip „Vytautas“. Geriant didelės mineralizacijos vandenį galima gauti visą dienos mineralų normą.

Pavyzdžiui, kai trūksta magnio, kamuoja nuovargis, užklumpa mėšlungis. Tokiu atveju reikia ieškoti vandens, kuriame būtų daugiau šio mineralo. Kalcis reikalingas osteoporozės profilaktikai, ir jei tai aktualu, reikia ieškoti atitinkamo vandens. Tad kai žmonės sako, kad vanduo – tai tik vanduo, sakau: „Ne, tai ne tik vanduo, kuris yra skirtas atsigerti, – tinkamai parinktas vanduo atlieka tam tikrą funkciją, jis papildo organizmą reikalingais mineralais“, – kalbėjo U.Mikelevičiūtė.

Kas išskiria vandenį, trykštantį iš Lietuvos žemės gelmių, iš kitų? Lietuvoje, pasak jos, tikrai švarus vanduo, esame vandens turtinga šalis. Be to, čia gausu įvairaus ir skirtingo vandens, kurio sudėtis skiriasi tiek mineralų sudėtimi, tiek mineralizacijos lygiu, tai yra mineralų kiekiu.

Jau daug kam įprasta, kad prie maisto derinamas vynas, bet tikrai daug kas nustebs, jog lygiai taip pat galima derinti ir vandenį.

„Vanduo gali būti derinamas ir su maistu, ir su alkoholiniu gėrimu, patiekiamu prie maisto.

Jeigu patiekiamas lengvas vasariškas maistas – salotos, švelni žuvis, tiktų mažesnės mineralizacijos vanduo, turintis mažiau burbuliukų. Idealus derinys – silpnai gazuota „Akvilė“.

Jei ieškome tobulo vandens, derančio prie vidutinio sodrumo neriebaus maisto – vištienos, picos, makaronų ar panašių patiekalų, tiktų „Birutė“. Apskritai tai idealus vanduo prie maisto ir pagal skonį, ir pagal sudėtį, mat jis pagerina virškinimą.

Dar atradau puikų, tiesiog gurmanišką derinį – austrės, šampanas ir „Birutės“ vanduo.

O jei patiekiamas kepsnys, grilio patiekalai, riebesnė mėsa, reikia ryškaus skonio vandens, tokio kaip „Vytautas“, – vardijo vandens someljė diplomą turinti U.Mikelevičiūtė, nuo šiol restoranams siūlanti sudaryti ne tik vyno, bet ir vandens kortą.

Kokį vandenį dažniausiai renkasi ji pati? „Man vienas skaniausių – „Akvilė“. Šio vandens labai pasigendu keliaudama, būdama užsienyje, kur negaliu jo nusipirkti. Kalbant apie gazuotą vandenį, man labai patinka „Birutė“ – idealus ne tik šio vandens skonis, bet ir burbuliukai. O po vakarėlio, aktyvesnės veiklos norisi „Vytauto“, – išvardijo žinovė.

Pasak U.Mikelevičiūtės, mineralinio vandens pasirinkimas svarbus ir įvairiems SPA, viešbučiams, kur siūlomos sveikatinimo procedūros. Urtės tikslas – ne tik kurti vandens meniu restoranams, bet ir SPA centrams, kur vanduo būtų derinamas pagal sveikatingumo programą ir procedūras.

„Pasaulyje jau yra tokių vietų, kur procedūroms ar sveikatinimo programoms naudojamas mineralinis vanduo. Tokią unikalią vietą turime ir Lietuvoje – „Vytautas Mineral SPA“, esantį Birštone, kur ir trykšta „Vytauto“ šaltinis. Šiame SPA yra „Vytauto“ mineralų pirtis, iš čiaupo bėga natūralus mineralinis „Vytauto“ vanduo, ir tai tikrai unikalu.

Į šią vietą pakvietėme visus mūsų Miuncheno someljė grupės dalyvius – surengsime susitikimą ir nustebinsime juos tuo, kuo didžiuojasi Lietuva“, – šyptelėjo Urtė.