Nuo klasikinių vanilės iki sūrių skonių – šio vasaros deserto įvairovė yra itin plati. Apie tai, kuo šerbetas skiriasi nuo sorbeto bei apie kitas ne visiems žinomas įdomybes rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.
Kur suvalgoma daugiausia ledų?
Kadaise buvę tik turtingųjų privilegija, ledai neabejotinai yra vienas populiariausių desertų. Visame pasaulyje per metus jų suvalgoma apie 15 mlrd. litrų – tiek ledų tilptų net 6 tūkst. olimpinių baseinų. Tuo metu daugiausia ledų suvalgoma Naujojoje Zelandijoje – virš 17 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos nutolusioje valstybėje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo daugiau nei 28 litrus šaltų gardėsių.
Penketuke toliau atitinkamai rikiuojasi Jungtinės Amerikos Valstijos (20,8 litro vienam gyventojui), Australija (18 litrų), Suomija (14,2 litro) ir Švedija (12 litrų). Tuo metu Italijoje, kurioje pagaminti ledai laikomi vienais skaniausių pasaulyje, vienas gyventojas kasmet suvalgo tik apie 7 litrus šio deserto. O vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus suvalgo apie 6 litrus ledų.
Mėgstamiausi – šokoladiniai ledai
Kalbant apie ledų populiarumą, ko gero, galima atspėti, kad pasaulyje mėgstamiausi – šokoladiniai ledai. Jie mėgstami dėl ryškaus ir malonaus skonio bei švelnios tekstūros.
Antrąją vietą užima vaniliniai ledai. Neretas vanilinius ledus mėgsta pagardinti riešutais, įvairiomis uogomis ar jų sirupais, karamele.
Anot „Lidl Lietuva“ pirkimų skyriaus vadovo Domanto Vizbaro, vieni pirkėjai, rinkdamiesi ledus, ieško jau gerai pažįstamų, nostalgiškų skonių, kurie tikrai nenuvils, kiti linkę išbandyti naujoves.
„Šis ledų sezonas itin pradžiugins nevalgančius gyvulinės kilmės produktų – „Lidl“ parduotuvėse jau nuo birželio pabaigos pirkėjai gali mėgautis veganiškos produktų linijos „Vemondo“ ledais. Trijų skonių – sausainių tešlos, riešutų sviesto ir sausainių bei bananų – ledus įvertins ne tik veganai, – tikina D.Vizbaras.
Pašnekovo teigimu, skirtingai nei Vakarų Europoje, pirkėjai Lietuvoje kur kas dažniau renkasi ledus dėžutėse, o ne pavienėmis porcijomis. To priežasčių – bent kelios.
„Ledų dėžutėse dažniau įsigyjama, nes jas patogiau laikyti šaldikliuose – jos yra ergonomiškesnės, užima mažiau vietos nei atskiros porcijos. Be to, net jei ir perkami ledai porcijomis, Lietuvos gyventojai perka juos dėžutėse – taip sutaupoma, nes vieneto kaina yra mažesnė“, – sako D.Vizbaras.
Šerbetas ir sorbetas – vienas ir tas pats?
Kaip pasakoja D.Vizbaras, nors ir skamba panašiai, šie du vasaros desertai skiriasi. „Jei sorbetui pakanka tik cukraus sirupo ir vaisių sulčių ar tyrės, šerbetui papildomai prireiks ir pieno produktų.“
Sorbetas gaminamas iš paprasto cukraus sirupo, į kurį įprastai įmaišoma vaisių tyrės, sulčių ar kitos kvapiosios medžiagos, pavyzdžiui, kavos ar šokolado. Produktas po to atšaldomas ir išplakamas – būtent plakimo metu dėl aeracijos ir susidaro švelni kreminė tekstūra.
Pramoniniu būdu pagaminti sorbetai beveik visada būna kur kas glotnesni nei pagaminti namie, nes mišinys ne tik greičiau užšaldomas, bet ir kur kas stipriau išplakamas.
Šerbetas, nors ir panašus į sorbetą, į jį papildomai įmaišoma pasirinkto pieno produkto, pavyzdžiui, grietinėlės, pasukų ar tiesiog pieno. Taip pat tinka ir augalinės pieno alternatyvos. Visgi šerbetui pagaminti naudojama kur kas mažiau pieno gaminių – jie reikalingi tik pagrindiniam skoniui išryškinti. Į šerbetą įmaišius pieno, vaisių skonis tampa subtilesniu ir labiau subalansuotu, o tekstūra – švelnesnė dėl pridėtų riebalų.
