Gastronominio paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas pastebi, kad dažančių medžiagų pasirinkimas formavo lietuvių estetikos jausmą.
Tradicijoje neturime ryškiaspalvių margučių, priimtinesnės yra ramios spalvos. Nors Lietuvoje margučiai ir skutinėjami, ir marginami vašku bei kitomis technikomis, patys seniausi jie buvo, ko gero, vienspalviai.
Protėviai rėmėsi tradicijomis
Po ilgos žiemos labiausiai džiugina pirmieji pavasario ženklai: paukščių sugrįžimas, švelni žaluma, artėjanti Velykų šventė, kurios simbolis daugybę amžių buvo margutis kaip pradžios, atgimimo simbolis. Kalbėdamas apie archajiškiausius kiaušinių marginimo būdus prof. R. Laužikas pažymi, jog seniausi velykiniai kiaušiniai, ko gero, buvo vienspalviai.
„Dideli perkamų kiaušinių kiekiai prieš Velykas žinomi ir iš pačių seniausių lietuviškos gastronomijos istorijos rašytinių šaltinių – XIV a. pabaigos Jogailos dvaro dokumentų. O bene seniausios užuominos apie dovanojamus velykinius kiaušinius Lietuvoje mus pasiekia iš XVI amžiaus: juos mini Martynas Mažvydas. Žinoma, kiaušinio, kaip pradžios, atgimimo simbolika – senesnė už krikščionybę. Dar senovės romėnai turėjo posakį: „Ab ovo“ („Nuo kiaušinio“, t. y., nuo pradžių pradžios“, – pasakoja prof. R. Laužikas.
Daug kur Europoje kiaušinių marginime dominuoja raudona – aukos – spalva, primenanti apie Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Taip pat įvairiuose kraštuose nuo senų laikų labai populiarus dažymas svogūnų lukštais, o štai marginimas įvairiais raštais – retesnis. Įdomu ir tai, kad dar prieš 100 metų margutis buvo ne vien Velykų, bet ir kitų pavasario švenčių atributas.
Tvaresni dažymo būdai – galimybė sutaupyti
Nors kiaušinių marginimo būdų yra labai daug, iki šiol neužmiršti ir keli senoviniai, reikalaujantis nemažai laiko bei įgūdžių: marginimas karštu vašku bei skutinėjimas.
Nuo seno šeimose būdavo pasirenkami tam tikri raštai ir simboliai, kurie keliavo iš kartos į kartą: „Kai kalbame apie etninę kultūrą, reikia suprasti, kad tai nuolat kintanti, laisva tradicija. O margintojų „improvizacijos“ yra kitokios nei mums įprastos šiais laikais.
Kūryboje anuomet žmonės nesiekė pademonstruoti asmeninio išskirtinumo ar kitoniškumo. Dažniau darė taip, kaip tėvai ir seneliai išmokė. Tad dalis margučių raštų atkeliauja iš pakankamai senų laikų ir atsikartoja įvairiuose regionuose. Kažkada Lvive, muziejuje, mane nustebino ukrainietiškų margučių raštų „lietuviškumas“.
Sena, bet iki šiol gyva tradicija kiaušinius dažyti natūraliomis medžiagomis.
„Spalvų pasirinkimą anksčiau pirmiausia lėmė galimybės: populiariausios buvo svogūnų lukštų ir ąžuolo žievės. Juos ir kitus natūralius būdus – dažymą ciberžolėmis, raudonuoju vynu, raudongūžių kopūstų ar burokėlių sultimis – verta rinktis ne tik dėl tradicijos išsaugojimo. Juk margučiais ne vien puošiame Velykų stalą, bet juos su visa šeima ir valgome, tad reikėtų rinktis kuo natūralesnius dažus“, – pažymi R. Laužikas.
Marginti galima net arbata
„Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė siūlo išbandyti natūralius kiaušinių marginimo būdus – dažyti juos skirtingais maisto produktais, kava, saldžiu vynu ar net uogų sultimis. Tuomet ne tik pats marginimo procesas bus įdomesnis vaikams, bet ir rezultatas – pilnas netikėtumų. Be to, galėsite valgyti margučius nebijodami, kad jie pakenks sveikatai ar aplinkai.
„Raudongūžis kopūstas kiaušinius nudažys jūros atspalviais, o dar tamsesnę mėlyną ar net juodą spalvą išgauti padės mėlynės arba jų uogienė. Sutarkuoti burokėliai margučius nuspalvins rausvai, o ciberžolės – geltonai.
Pasirinktus natūralius maisto produktus tereikia sumaišyti su vandeniu (vandens reikia tiek, kad apsemtų kiaušinius) ir šį mišinį užvirti. Vandenį su natūraliais dažais virkite 10–30 minučių. Kuo ilgiau jis virs – tuo tamsesni bus dažai. Į atvėsusius dažus įmaišykite 2–3 šaukštus acto, kuris padės dažų pigmentams lengviau įsiskverbti į kiaušinio lukštą. Į paruoštus dažus įmerkite jau išvirtus kiaušinius ir juos palaikykite. Norint švelnesnės spalvos kiaušinius vertėtų laikyti kelias valandas, o siekiant ryškesnio atspalvio – palikti per naktį“, – pataria kulinarijos technologė.
Pasak L. Barčaitės, kiaušinius galima marginti net arbata ar kava – toks būdas patiks taupantiems laiką: „Žalioji arbata margučiams suteiks žalsvą atspalvį, juodoji – rudą, o raudonoji – mėlyną. Su kinrožėmis nudažyti kiaušiniai taps pilkšvos spalvos. Kartu su arbata ir keliais šaukštais acto (ryškesnei spalvai) kiaušinius reikėtų virti apie 10 min. Kitas būdas – užplikytoje arbatoje jau išvirtus kiaušinius palaikyti per naktį. Tokiu pat principu margučius galime merkti ir į kavą, jeigu norime išgauti tamsiai rudą atspalvį.“
Natūraliomis priemonėmis lengviau marginti baltus kiaušinius
Dar gerokai prieš Velykas, galvodami, kaip šįkart marginsime kiaušinius, pradedame dairytis kiaušinių baltu lukštu.
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad kiaušinių pardavimai itin išauga iki šventės likus dviems savaitėms: „Žinome tokius pirkėjų poreikius, tad artėjant Velykoms visada pasiūlome daugiau kiaušinių baltu lukštu – juos patogiau dažyti natūraliomis priemonėmis. Tendencija marginti kiaušinius maistu, svogūnų lukštais, įvairiomis žolelėmis ar vašku kasmet vis populiarėja – tai ir galimybė sutaupyti. Be to, pastebime, kad daugėja pirkėjų, kurie, rinkdamiesi kiaušinius, atsižvelgia į ant pakuotės nurodytą prekės kategoriją, o pirmenybę teikia laisvėje užaugintų vištų arba ekologiškiems kiaušiniams, taip pat itin vertina lietuvišką produkciją: jos kokybę, šviežumą, ekonominę naudą vietiniam verslui.“
