Kaip kava keitėsi kartu su Vilniumi ir koks jos istorinis skonis, „Caffeine“ ieškos drauge su gastronominės kultūros tyrinėtoju prof. dr. Rimvydu Laužiku ir pristatys jau pavasarį.
Kava užima garbingą vietą dažno lietuvio racione. Prof. dr. R. Laužikas pasakoja, kad kavos influenceriu galima įvardyti Abiejų Tautų Respublikos valdovą Joną Sobieskį, mat pirmiausia šis gėrimas paplito jo dvare, vėliau – XVIII a. – ėmė rastis pirmosios kavinės miestuose, prie visuomenės poreikių prisitaikė ir smuklės, taip pat siūliusios kavą savo lankytojams.
Tiesa, ilgus metus kava buvo prabangos dalykas. R. Laužikas sako, kad XIX a. pupelių svaras galėjo kainuoti nuo 30 kapeikų iki vieno rublio, kai toks pat kiekis juodos duonos kainavo 1–2 kapeikas, o pramonės darbininkas per metus uždirbdavo apie 200 rublių, todėl natūralu, kad ja galėjo mėgautis ne visi ir tikrai ne kiekvieną dieną.
Natūralu, kad prieš šimtmečius naują gėrimą pažinę miestiečiai improvizavo ir ieškojo savo kavos gaminimo receptų, tad ir skonio suvokimas šiandieniam žmogui gali priversti kilstelti antakius. R. Laužikas pasakoja, kad vyravo supratimas, jog kava privalo būti karti, todėl tokį efektą ir buvo siekiamą sukurti ją ilgai verdant, stipriai skrudinant ar įdedant cikorijos.
Kavinių tinklo „Caffeine“ tinklo kavos kokybės ir mokymų vadovas Gediminas Sereika pasakoja, kad ir šiandien lietuviai, ypač vyresnioji karta, pirmenybę dažnai teikia kartesnei, o ne rūgščiai kavai. Vis dėlto, anot jo, šiandien kai kurie anksčiau lietuvių naudoti paruošimo būdai jau yra netinkami.
„Kavos jau seniai nebeverdame, natūralu ir tai, kad dalis ingredientų, kuriuos naudojo mūsų protėviai, yra nebeaktualūs ar nepriimtini šiuolaikinio žmogaus skoniui. Vis dėlto galima pastebėti, kad kai kurios tendencijos sugrįžta, o gal ir nebuvo pasikeitusios“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.
Ieškant idėjos, ką padovanoti Vilniui jubiliejaus proga, „Reitan Convenience Lithuania“, valdančios kavinių tinklą „Caffeine“, marketingo ir komunikacijos vadovė Lina Kaminskaitė pasakoja, kad atėjo mintis atsigręžti į kavos kultūrą, kuri yra neatsiejama miesto dalis, kava mėgaujasi ne tik vietiniai, bet ir turistai, miesto svečiai, dažnai baristai ne tik padeda išsirinkti kavą, bet ir pataria, kurias miesto vietas aplankyti.
„Norime suteikti galimybę klientams paragauti kavos, kurios puodelyje sutilptų Vilniaus istorija. Tiesa, kadangi ši kava bus skirta šiuolaikiniam žmogui, ieškome skonių derinių, kurie ne tik atspindėtų istoriją, stebintų, bet ir būtų patrauklūs šiandieniam miestiečiui“, – sako L. Kaminskaitė.
Planuojama, kad Vilniaus kava bus pristatyta pavasarį, kol kas neatskleidžiama, kokio skonio gali tikėtis svečiai.
