Virtiniai išsaugojo veiklą
Sirutiškio kaime esanti „Raganė“ vasarį minės 30–ąsias veiklos metines. Kavinės ir viešbučio savininkė Daiva Žiupsnienė pasakojo, kad dažnai žmonės nepatiki, jog ši maitinimo įstaiga išsilaikė taip ilgai.
„Kai kurie žmonės sako, kad Lietuvoje taip ilgai neišsilaiko, bet mes stengiamės laikytis. Po truputį įrengėme viešbutį, tada kavinę.
Kavinėje gaminome įvairius patiekalus, bet vėliau pamatėme, kad kaime, kaip aš dažnai pasijuokiu, meniu įvairovė pasibaigia vištienos krūtinėle su grybų padažu. Prieš 8–9 metus tai buvo pagrindas visose kavinėse, tad pradėjom galvoti, kaip išsilaikyti, kaip išgyventi“, – kalbėjo D.Žiupsnienė.
Sunerimusi, kad verslas gali užsidaryti, moteris pradėjo svarstyti, kaip būtų galima pritraukti daugiau lankytojų. Idėja gaminti virtinius kilo supratus, kad tai maistas, kurį gaminti namuose savomis rankomis dažnas nesistengia ar neturi tam laiko.
„Prieš kiek daugiau nei 8 metus jau galvojau, kad bus viskas, kad kaimo vietovėje tikrai neišsilaikysime. Pradėjau nerimauti, galvoti, ką daryti, ką Lietuvoje valgytų ir tingėtų daryti namuose. Nežinau, ką tada perskaičiau ir kaip sugalvojau, bet kilo mintis apie virtinius.
Virtinukai yra labai daug laiko atimantis darbas, bet juos valgo tiek suaugę, tiek vaikai. Cepelinų nenorėjome gaminti, nes visoje Lietuvoje juos gamina ir jų visur yra, gaminame nebent dienos pietums. Kavinėje gaminame įvairesnius dienos pietus, bet meniu yra beveik vien virtinukai“, – sakė „Raganės“ savininkė.
D.Žiupsnienė sakė, kad gan ilgai svarstė ir dėl šio patiekalo pavadinimo – vadinti koldūnais ar virtiniais. Pasitarus su lituanistais paaiškėjo, kad tiek vienas, tiek kitas pavadinimas yra vartotinas, tačiau koldūnai įprastai būna su mėsa, o virtiniai su įvairiais įdarais, todėl moteris nusprendė pasilikti prie virtinukų.
Tiesa, tikras galvos skausmas buvo ir įmonės pavadinimas. D.Žiupsnienė prisiminė, kad pavadinimą ilgai galvojo su draugais ir šeimos nariais, tačiau nei vienas jų pasiūlytas variantas moteriai netiko. Vieno draugo pasakyta frazė „Kokia tu ragana, tau niekas netinka“ ir pakišo idėją „Raganės“ pavadinimui.
„Tada pagalvojau, kad gal ne ragana, o raganė. Ta gėlė gražiai žydi, lipa, tad taip ir liko“, – su šypsena prisimena D.Žiupsnienė.
Viskas gaminama rankomis
Kiekvienas „Raganės“ kavinėje gaminamas virtinukas yra gaminamas kolektyvo moterų rankomis. Vienintelė mechanizuota pagalba, anot D.Žiupsnienės, yra tešlos maišytuvas ir kočioklė.
Virtinių tešla „Raganėje“ yra gaminama iš trijų rūšių miltų: kvietinių, viso grūdo ir speltų miltų. Kartais į ją dar pilama ir sulčių, kad tešla nusidažytų atitinkama spalva. Pavyzdžiui, į virtinių su triušiena tešlą yra pilamos morkų sultys, tad tešla tampa gelsvos spalvos, o į virtinių su antiena – spanguolių, kad tešla būtų rausva.
Negana to, kiekvienas virtinukų skonis yra ir vis kitokios formos. Virtiniai su šamo mėsa yra gaminami žuvytės formos, kiti virtiniai įgauna saulytės, pusmėnulio, rožės ar įprasto daugumai apvalaus koldūno formas.
„Raganės“ meniu galima rinktis net iš 18 rūšių virtinių. Sąrašą sudaro ir įprastiniai virtinukai su kiauliena, vištiena ar varške, tačiau didžioji dauguma įdarų yra unikalių skonių. Galima rinktis iš anties kepenėlių, pievagrybių, varškės su peletrūnais, bulvių, varškės ir mėtos, bulvių su varške, tarkuotų bulvių, špinatų, elnienos, jautienos, šamo, antienos įdarų, taip pat baravykų, trijų rūšių sūrio, o apsilankymo finalui siūloma ir desertinių virtinukų.
„Džiaugiuosi, kad per visą tą laikotarpį, kokius skonius prigalvojome, nei vieno iš meniu neišmetėme“, – kalbėdama apie virtinukų įvairovę sakė D.Žiupsnienė.
„Raganė“ klientus vilioja ne tik pietumis ar vakariene, tačiau ir edukacijomis ar degustacijomis. Degustacijų metu gali būti patiekiami 5 arba 7 rūšių virtiniai, o edukacijose dažniausiai mielai dalyvauja vaikai.
„Vaikams labai patinka, jie kiekvieną virtinuką pasižymi, kad atpažintų ir vėliau patys savo suvalgytų. O mes žaidžiam, gaminam ir džiaugiamės“, – pasakojo savininkė.
Savo verslu ir virtinių populiarumu itin džiaugiasi „Raganės“ savininkė. Nors po beveik 30 metų darbo D.Žiupsnienė svarstė išeiti, tačiau tokia mintis buvo nustumta į šalį.
„Kolektyve dirbame po 14–16 metų tie patys žmonės, tuo labai džiaugiuosi. Nemeluosiu, šią vasarą galvojau, kad viskas, laikas man išeiti, kad 30 metų užtenka, bet kolektyve esame ne kaip bendradarbiai, o kaip šeima, kai tiek metų kartu išdirbome“, – šypsojosi moteris.
