Šefas patarė, kokių patiekalų iš restoranų geriau neužsisakyti į biurą ar namus

Dabar visi diskutuoja apie sunkius laikus maitinimo įstaigoms, tačiau, mano manymu, restoranų verslas yra vienas tų, kurie sunkius laikus gyvena dar nuo tų laikų, kai Lietuvą puldinėjo kryžiuočiai.

Turbūt ne vienas nusvilęs šiame pastangų reikalaujančiame restoranų versle vargiai dar kartą ryžtasi pradėti iš naujo. Ne kiekvienas suvokia, koks sunkus, įtemptas ir rizikingas yra restorano valdymas, tačiau tik „panėrę“ į jo gelmes ima suprasti, kas tai yra.

Vieniems karantinas suteikė progą pergalvoti savo filosofiją, susidėlioti strategijas, atsinaujinti menu. Kitiems jis tapo tarsi žaidimu, kurį prieš du dešimtmečius rodydavo vienas iš televizijos kanalų, kai būrys narsuolių bandydavo užkariauti pilį, o komentatorius novatoriškai įgarsindavo kiekvieną jų judesį.

Tačiau norint išgyventi tenka griebtis įvairių būdų, kurie galbūt leis išsilaikyti, o gal net ir pereiti į kitą etapą.

Vienas iš tokių būdų – maisto tiekimas į namus, biurus arba tiesiog jo perdavimas prie restorano durų. Nors šis maisto pristatymo metodas toli gražu ne naujovė, šiandien noriu pasidalinti savo įžvalgomis, nes atėjo pats laikas apie tai pakalbėti.

Esu visu 150 proc. už tuos, kurie lenkia nugaras, kad atitolintų restoraną nuo paskutiniosios, tačiau keli dalykai mane priverčia susimąstyti, ar restoranui tikrai verta išlikti, ar nepasiekta riba, kai noras užsidirbti prasilenkia su tam tikromis taisyklėmis?

Krizei ištikus, atrodo, dalis maistą tiekiančių restoranų pamiršo visas maisto higienos ir galbūt net savigarbos taisyklės.

Dažnai svečias, sumokėjęs nemenką pinigų sumą, gauna nieko vertą dėžutę su „siurprizu“ viduje, kuris nebūtinai yra džiuginantis.

Jam lieka tik pasidalinti nuotrauka interneto platybėse arba parašyti komentarą, kaip „šoferis“ Volodia po 50 minučių jums atvežė krūvą indelių, o jų turinys visiškai neatitiko to, ką tikėjotės gauti, ir netgi ne tai, ką paskutinį kartą ragavote tame restorane.

Ką daryti, kad jūsų pietūs netaptų dėžute, kurią nešite parodyti kolegoms kaip eksponatą arba kelsite jo nuotraukas į feisbuką klausdami: „spėkit, kas čia“?

Turite du pasirinkimus. Pirmas – gaminti maistą patiems, antras – protingai užsisakinėti patiekalus.

Kas yra tas protingas pasirinkimas? Manau, toks, kuris atkeliavęs pas jus po valandos nuo pagaminimo dar bus vertas patekti į jūsų skrandį, o ne rinkti patiktukus ir komentarus tarsi būtų Da Vinčio šedevras.

Patiekalai, kuriuos dažnai valgote savo pamėgtame restorane, o dabar turite progą pasimėgauti jais savo namuose, ir net su nedidele nuolaida. Nesirinkite, nes šio tipo maistas yra skirtas mėgautis tada, kai jis yra paruoštas čia ir dabar, o ne po kelionės indelyje.

Toks patiekalas tampa nieko vertas šefo kūrinys, nes jam paruošti reikia ne tik produktų, bet ir aplinkos, estetikos. Svarbus ir šviežumas.

Ir nors karantino metu dauguma geriausių pasaulio restoranų gamina maistą išsinešti, jų pasiūla toli gražu neatspindi to, ką patiekdavo restorane.

Vienas iš pavyzdžių – geriausiu tituluojamas Amerikos restoranas „Alinea“. Jis, kaip ir daugelis kitų, tiekia „comfort“ tipo maistą, kuris yra paprastas ir suprantamas, o dažną galima valgyti ir kitą dieną pašildžius mikrobangų krosnelėje.

Rekomenduoju vengti. Nors midijos išgyvena renesansą Lietuvos restoranų padangėje, jos yra tas patiekalas, kuris turi būti valgomas iš karto pagamintas.

Nebent esate iš tų ragautojų, kurie apie midijas suprantate tiek pat mažai, kiek aš apie automobilius ir nežinote, kad visos jūrų gėrybės, tarp jų – ir midijos, turi savybę pavirsti „guminėmis“. Tai lemia neteisingas jų paruošimo būdas arba pervirimas.

Net ir tuo atveju, kai jūros gėrybės yra paruoštos gerai, jų gaminimo procesas nesustoja, kol jos keliauja pas užsakovą. Jei jos gabenamos šiltai – kaista, jei šaltai – džiūsta. Kol pasiekia jus, jos tampa guminukų rinkiniu už nemenką sumą pinigų.

Su žuvimi atsitinka tas pats. Produktas, kuris restorane atkeliauja reikiamos temperatūros, bet užtrukus keliolika minučių, žuvis tampa visai kitokia, praranda visas skonines ir maistines savybes.

Rinktis žuvies patiekalus išsinešti už tai sumokant 15–20 eurų tikrai nėra protingas pasirinkimas. Esu tikras, tokiu patiekalu labai nusivilsite.

Dar viena kategorija patiekalų, kuri vargu, ar padarys gerą įspūdį. Ravioliai, torteliniai ir kitos pastos variacijos yra paprastai paruošiamos, tačiau jas reikėtų suvartoti tą pačią akimirką.

Po kelių minučių pasta ima džiūti, o po pusės valandos jau gauname nieko vertą sulipusią masę.

Vienintelė išimtis – kiniški makaronai, kurie sudėtimi skiriasi nuo bičiulių iš Italijos.

Turbūt ne vienas karantino metu užsimano įmantraus deserto iš restorano. Šerbetai, ledai, karšti desertai ar kreminiai šedevrai yra tas maistas, kurio greičiausiai teks palaukti arba pamėginti pasigaminti patiems.

Nė vienas jų nepritaikytas ilgoms kelionėms, todėl jei restoranas siūlys, kad ir, pavyzdžiui, karštą šokoladinį pyragaitį („Lava Cake“) su vaniliniais ledais išsinešti, tai greičiausiai šefas, kuris vadovauja šiam restoranui, jau ruošiasi emigruoti į Norvegijos fabriką arba persikvalifikuoja į suvirintojus.

Dar viena kategorija patiekalų – „ponai“ kiaušiniai. Plakti, kiaušinienės, Benedikto kiaušiniai ir kitos panašios istorijos.

Prieš užsisakant maistą į namus ar darbą, visada reikia pagalvoti apie tai, kaip jūsų patiekalas atrodys praėjus 30-40 minučių nuo to, kai jis bus pagamintas.

Visada rinkitės paprastą, neįmantrų maistą. Sriubos, troškiniai, vadinamieji „vieno puodo“ patiekalai yra puikus ir maistingas pasirinkimas. Esant galimybei patys atsiimkite juos iš užsakyto restorano ar kavinės. Tuomet būsite tikri, kad maistas bus pristatytas tvarkingai.

Kaip ir minėjau pradžioje, esu visu 100 proc. už tuos, kurie pluša virtuvėse, norėdami išgyventi šį sunkų laikotarpį. Tačiau vieni bando išgyventi, kiti tiesiog pasinaudoti situacija ir pasipinigauti, o yra ir tokių, kurie tiesiog nesuvokia, ką patys daro.

Būkime supratingi, nes maistas – tai kultūros dalis, kuri jungia žmones jau ilgus šimtmečius, todėl tikiuosi, kad viskas greitu metu pasikeis ir mes vėl galėsime mėgautis puikiu maistu savo pamėgtoje kavinėje ar restorane. Sunku ir galvoti apie tai, kad patiekalai gali tapti berniuko ant dviračio atsakomybe, o ne šefo kūrybinio proceso įvertinimu.

Rinkitės protingai!