Kauno ir jo apylinkių dvarininkai bei kiti ponai praėjusiojo amžiaus pradžioje puotavo ne mažiau ištaigingai nei Europos aristokratai.
Tai patvirtino gražiosios epochos „La Belle Époque“ (XIX a. pab.– XX a. pr.) stalo kultūra Europoje ir Lietuvoje plačiai besidomintis dvarų kultūros tyrinėtojas menotyros doktorantas Marius Daraškevičius.
„Kaune, kaip ir Vilniuje, aukštuomenė per šventes ir pokylius valgė virtuvės šefų, kurie neretai buvo atvykę iš užsienio, ruoštus gurmaniškus patiekalus, pagal aukštąją prancūzų gastronomijos (haute cuisine) tradiciją gardinti įmantriais padažais. Tokia valgymo kultūra tuomet vyravo ir daugelyje Europos dvarų, rūmų ir kitų vietų, kur vyko svarbūs priėmimai“, – tvirtino M.Daraškevičius.
Vienuoliai tiekė ir eršketus
Tyrinėtojas metų pradžioje surado Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino sukauptą asmeninių valgiaraščių kortelių kolekciją, datuojamą 1886–1913 metais. Šie valgiaraščiai kartu su kitais eksponatais šiuo metu pristatomi Vilniuje iškilmingiems priėmimams skirtoje parodoje „Nous avons l‘honneur de vous faire part...“ (liet. Turime garbę pakviesti Jus dalyvauti....
Beveik pusšimtyje kortelių – Peterburge, Vilniuje, Kaune ir kitose vietose vykusių pusryčių, pietų ar vakarienių, į kurias buvo pakviestas P.Veriovkinas, valgiaraščių ir net muzikinės renginių programos aprašymas. Keturiose kortelėse – Kaune ir aplink jį 1904–1912 metais rengtų pokylių valgiaraščiai.
Pirmoji su Kaunu susijusi P.Veriovkino kolekcijos valgiaraščio kortelė žymi 1904 metų liepos 2 dieną.
M.Daraškevičius archyvuose rado pietų valgiaraščio kortelę rusų kalba. Ji rodo, kad pietūs vyko Pažaislio vienuolyne, anuomet priklausiusiame stačiatikiams.
„Kaune pradžią žymi 1904 metų daili spausdinta pietų valgiaraščio kortelė. Kokia proga vyko pietūs ir keliems asmenims jie buvo patiekti, nežinoma, tačiau, tuo paprastai nuo birželio vidurio iki liepos 12 dienos yra pasninkas, todėl meniu vien tik iš žuvies patiekalų nestebina“, – tikino M.Daraškevičius.
Pietums pradžioje buvo patiekta užkandžių, toliau ėjo gausūs žuvies ir daržovių patiekalai: lašiša su majonezu, žuvienė su pyragėliais, eršketas rusėniškai su padažu ir krienais, kepta žuvis su salotomis, taip pat žiediniai kopūstai ir kotletai „Sote“. Desertui pasiūlyta ledų, vaisių, kavos, arbatos, likerių. Tyrinėtojas tikino, jog kortelė išduoda, kad pietūs buvo iškilmingi ir tiekiami itin garbingiems svečiams.
Žaismingumo suteikia vėžiai
Iš P.Veriovkino vadovavimo Kauno gubernijai periodo išliko itin žaismingas valgiaraštis, kurio patiekalai surašyti ant Kauno spaustuvėje išleistos kortelės.
Nesudėtinga pastebėti, jog ši kortelė nėra prašmatni: ji atspausdinta ant plono popieriaus, o rusva jos kraštelių spalva imituoja brangesnių kortelių auksuotą kraštą.
Žaismingumo suteikia kortelėje pavaizduotas vėžys, traukiantis kitą vėžį kriauklės rogėse per užšalusį vandens telkinį. Valgiai surašyti rusų kalba.
„Šie pietūs vyko 1908 metų lapkričio 12-ąją, todėl iki vėlyvo rudens vakarienė jau nuteikia artėjančiai žiemai. Pokylis pradėta vietiniu aperityvu – degtine su užkandžiais. Toliau mėgautasi 5 valgiais, išsiskiriančiais sodriais regioninės virtuvės skoniais“, – kalbėjo M.Daraškevičius.
Pirmasis patiekalas – tradicinė slavų žuvienė, vadinamoji „ucha“ su pyragėliu. Po to buvo pasiūlytas žuvies pudingas su olandišku padažu ir daržovių asorti su lenkišku padažu.
Pagrindinis patiekalas – kepta žuvis su totorišku padažu. Desertui – „Gurievo“ košė su vaisių padažu. Vakarienei, kaip ir tuomet buvo įprasta, svečiai mėgavosi vaisiais, kava ir likeriais. Šie skanumynai, M.Daraškevičiaus teigimu, galėjo būdavo siūlomi jau ir atskirame kambaryje, taip kaip ir užkandžiai su degtine prieš vakarienę.
Tiekė ir kastruotą gaidį
Iš dar vienos valgiaraščio kortelės matyti, kad 1910 metų kovo 7 dieną P.Veriovkinas dalyvavo Kauno bajorų draugijos šventėje.
Dvarų kultūros tyrinėtojas teigė, jog ši vakarienė buvo tikrai prabangi ir parodė, jog Kauno bajorija žinojo, kas populiaru ir madinga valgyti Europos aukštuomenės pobūviuose.
Todėl ant stalų buvo galima matyti penkių patiekalų vakarienę. Svečiai vaišinti barščiais su kukulaičiais, apkeptomis austrėmis, daržovėmis – artišokais, žiediniais kopūstais, keptais paukščiais – kalakutu, jerube, kaplūnu – kastruotu penėtu gaidžiu. Desertui patiekta ledų. Po vakarienės vėl laukė vaisiai, kava, arbata ir likeriai.
„Įdomu tai, kad ši gurmaniška vakarienė parodo ir regioninį išskirtinumą. Mat buvo pasiūlyta ir vietos patiekalų – barščių, kaplūno“, – sakė M.Daraškevičius.
Kauno bajorai ir šventės svečiai ne tik gardžiai valgė. Bet ir linksminosi klausydamiesi muzikinės programos, kuri iš anksto buvo pristatyta vidinėje atlenkiamos valgiaraščio kortelės pusėje.
Pirmiausia bajorai klausėsi jos imperatoriškosios didenybės didžiosios kunigaikštienės Elenos Vladimirovnos III dragūnų pulko choro, vėliau buvo atlikti 8 muzikiniai kūriniai, tarp kurių buvo maršai, itališkos serenados, valsas, operečių uvertiūros, ištraukos iš baletų.
Surengė ištaigingą puotą
Nors 1912 metų gegužės 7 dieną V.Veriovkinas buvo paskirtas Vilniaus gubernatoriumi, tų metų birželio 25 dieną jis Kaune surengė atsisveikinimo ir padėkos renginį.
Šios vakarienės meniu viršelis papuoštas Kauno gubernijos herbu ir gubernatoriaus iškilia monograma. Valgiaraščio kortelė spausdinta „Sokolovskago i Estrina“ spaustuvėje Kaune. Patiekalų pavadinimai surašyti rusų ir prancūzų kalbomis.
Vakarienė prasidėjo smidrų sriuba su pyragėliais, toliau svečiai ragavo baltajame vyne troškinto upėtakio su olandišku padažu, avienos nugarinės su pipiriniu padažu. Ypatingai progai patiekta omarų su Provanso ir totorišku padažu, jerubės su trumų padažu bei salotomis, cikorijomis ir agurkais.
Po sočiųjų patiekalų ėjo lengvesni – daržovės su lenkišku, arba sabajono, padažu. Vakarienę vainikavo Napoleono I-ojo ledai, vaisiai, kava ir likeriai. Kortelėje taip pat matyti turtinga muzikinė programa.
„Taigi Kauno gubernijos svečiams gubernatorius P.Veriovkinas iškėlė išties įsimintiną puotą, o Kauno lietuviai atsisveikinimo proga padovanojo gubernatoriui Antano Žmuidzinavičiaus paveikslą „Regėjimas“, simbolinę Lietuvos atgimimo viziją su skriejančio raitelio – Vyčio – įvaizdžiu. Šis paveikslas netrukus papuošė Vilniaus gubernatūrą“, – kalbėjo M.Daraškevičius.
