Atsisakiusi vos dviejų dalykų Rita Šilenskienė pamiršo visus negalavimus

2019 m. gegužės 12 d. 21:33
Interviu
Jokio kalorijų skaičiavimo, nes tai receptai be cukraus ir glitimo. Daugiau kaip prieš dešimt metų vilnietė Rita Šilenskienė (56 m.) persvarstė savo mitybos principus. Tuo metu moteris buvo 45-erių, tačiau ją jau vargino sąnarių skausmai. Pasikeitus mitybos įpročiams nebeliko jokių negalavimų.
Daugiau nuotraukų (3)
Tai vilnietę paskatino įkurti „Pirmojo šaukšto“ akademiją, parašyti kelias receptų knygas. Organizuodama įvairius subalansuotos mitybos seminarus R.Šilenskienė moko gaminti greitai ir skaniai. Pasakodama apie savo patirtį moteris prisipažino, kad skausmas – geriausias patarėjas.
Subalansuotos mitybos ekspertė R.Šilenskienė tikino, kad daugelis žmonių siekia kuo daugiau malonumo ir kuo mažiau streso. O maistas padeda priartėti prie šio tikslo.
Tačiau kartais taip atsitinka, kad tenka paaukoti sveikatą. Pasirodo, maistas, kurio organizmas nesuvirškina, gali susargdinti.
Bet skaičiuoti kalorijas R.Šilenskienei atrodo nuobodu ir netikslinga. Juk kur kas svarbiau, iš kokių maisto produktų yra gaunamos toks kalorijos: 200 kcal brokolių ar kopūstų porcija ir tiek pat kalorijų turintis mažas pyrago gabalėlis – kokia jų maistinė vertė?
– Anksčiau kūrėte patiekalus restoranams, sudarinėjote išskirtinį valgiaraštį, o dabar gaminate tai, kas yra greitai paruošiama. Kodėl nusivylėte aukštąja kulinarija?
– Kiek save prisimenu, man visada buvo įdomi maisto gaminimo technologija. Tačiau vieną dieną pasižiūrėjau į veidrodį ir neatpažinau savęs, todėl susimąsčiau: „Ką, jau viskas?“
Jei negali pasilenkti ir užsirišti batų raištelių, jei sunku rytais išlipti iš lovos, nes braška sąnariai, o iki gilios senatvės dar toli, būna menki juokai.
Manau, tokiu atveju turime ne sėdėti ir verkti, ne valgyti bet ką ir ne badauti, o galvoti apie šaukštą, kurį keliame prie burnos.
– Kas buvo sąjungininkai?
– Su šeima išbandėme beveik visus mitybos būdus, apie kuriuos radome informacijos. Mano sūnus Marius yra sportininkas, jam buvo svarbu išbandyti ketogeninę dietą, kurios pagrindą sudaro riebalai. Vėliau ėmėmės žaliavalgystės, taip pat vegetarizmo. Kiekvienas norėjome įsitikintume, ko iš tikrųjų nori kūnas.
Esu prieš standartinius mitybos planus, kurie pardavinėjami internete. Iš savo patirties žinau, kad nėra idealios mitybos, kuri tiktų visiems.
Nė viena dieta niekada nebuvo veiksminga daugiau nei dviem procentams populiacijos. Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis nėra susijusi su dietomis.
Kai kūriau akademiją „Pirmas šaukštas“, man buvo svarbu, kad žmonės suprastų, kas yra sąmoningas valgymas, nes egzistuoja daug mitybos teorijų, kurios prieštarauja viena kitai.
Mūsų organizmas yra prisitaikęs virškinti augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktus, bet augalinio maisto turi būti apie 80 procentų.
– Ar dėl valgymo nekildavo šeimoje kokių nors nesusipratimų?
– Dalydamiesi patirtimi mes dar labiau suartėjome. Tiesa, kai apsisprendžiau valgyti košes, kepti pyragus be cukraus, mano vyras kurį laiką šnairavo ir sakė: „Aš tų marmalų nevalgysiu.“ Iš tiesų mes abu kentėjome sąnarių skausmus: atsisėdi – skauda, reikia atsistoti, vėl skauda. Kai mano vyras pamatė, kad galiu į penktą aukštą užlipti be didelio vargo, jis taip pat nutarė kitaip valgyti.
Vėliau atsisakėme viso to, kas turi glitimo, cukraus. Aš pradėjau rimtai mokytis, kas yra sveika mityba, įgijau bakalaurą, nuotoliniu būdu baigiau studijas Stanfordo universitete (JAV).
– Kaip greitai keičiasi žmonių skonis?
– Po trijų ar keturių mėnesių tai, kas buvo skanu, pasidaro neskanu, nes reaguoja skonio receptoriai. Iš pradžių aš nemėgau salierų, o nuo obuolių sutraukdavo gomurį. Dabar rytais norisi salierų, avokadų, juodųjų serbentų kokteilio, nors kitam žmogui vien mintis apie salierus gali sukelti siaubą.
Iš tikrųjų valgyti skaniai ir sočiai nėra sudėtinga, netgi nebūtina atsisakyti to, prie ko žmogus yra pripratęs. Aš siūlau ieškoti sveikesnių pakaitalų, o ne atsisakyti tam tikrų patiekalų.
Nors mūsų protėviams nereikėjo aiškinti, kas yra maistas, mes turime suprasti, kiek ir ko valgome.
Mūsų seneliai sirgdavo tik tada, kai jiems negalėdavo padėti medicina, o mes sergame dėl netinkamos mitybos, žalingų įpročių ir nesveikos gyvensenos.
– Sukūrėte ne vieną salotų receptą. Kuo galima pakeisti grietinę?
– Užpilai priklauso nuo sezono, pavyzdžiui, pavasarį nepatariu naudoti pomidorų padažo, nes Lietuvoje jie užauga gerokai vėliau. Tačiau jau turime svogūnų laiškų, išdygusių petražolių, krapų, laiškinių česnakų, šalavijų, čiobrelių lapelių.
Iš jų galima pasiruošti vadinamąjį žalią aliejų, kuriam reikės apie 150 ml alyvuogių aliejaus, tiek pat vandens, pusės citrinos sulčių.
Jei šaldytuve nėra citrinų, galima įpilti kelis valgomuosius šaukštus natūralaus obuolių acto. Viską sudedame į trintuvą, nukošiame gautą tyrę. Toks aliejus pagardins įvairias šviežias salotas, tinka troškintoms daržovėms, makaronams.
Jei įdėsime šviežių bazilikų lapelių, kelias skilteles česnako ir sūrio, gausime žalią pesto padažą. Alyvuogių aliejus, citrinų sultys ir vanduo – trys pagrindiniai elementai, iš kurių gaminamas užpilas, tinkantis bet kokioms salotoms. Jei vietoj citrinų sulčių įpilsime balzaminio acto, garstyčių ir įdėsime smulkintų česnako skiltelių, gausime balzaminį užpilą.
Tai pavyzdys, kaip galima paįvairinti salotas. Jei įdėsime tarkuotų imbierų, aitriosios paprikos, medaus ir įpilsime šiek tiek sojų padažo, gausime azijietišką užpilą. Sodininkų siaubu vadinamos piktžolės garšvos taip pat tinka tokiam užpilui.
Tinka ir gležni kiaulpienių lapeliai, kuriuose gausu vitaminų.
– Ar negaila laiko kasdien gaminti valgyti?
– Virtuvės darbus reikia planuoti. Jeigu iš vakaro nusiplauni daržovių ir susidedi į trintuvą, rytą atsikėlus reikia tik paspausti mygtuką – ir pusryčiams turi puikų kokteilį. Taip pat iš vakaro galima užmerkti grikių – jų nereikia net virti.
– Yra žmonių, kurie dievina grikius, kiti jų nekenčia.
– Grikiai neturi glitimo. Jie gelbėja, kai norisi sūraus ar saldaus. Iš grikių darau ne tik košes, salotas, bet ir tortą.
Neskrudinti grikiai būna šviesūs, jie tinka duonai, taip pat blyneliams, vafliams, o juodi grikiai yra brinkinami šaltame vandenyje. Jų net nereikia virti.
Rytą tokią košę galima pakaitinti kelias minutes, kad būtų maloniau gomuriui. Grikius galima gardinti ne tik sviestu, bet ir maltais kmynais, smulkintais kalendrų lapeliais.
– Kodėl savo knygose nurodote valgių gaminimo laiką?
– Norint sveikai maitintis, nereikia daug laiko sugaišti prie puodų. Grikių košę rytą galima paruošti per 5 minutes, o jei norėsite aliejuje apkepti svogūnus, saldžiąją papriką, žirnelius, sugaišite šiek tiek ilgiau – apie 12 minučių.
– Valgydami daug daržovių, vaisių, įvairių košių, gauname daug kalorijų, nes tai angliavandeniai. Ar nėra pavojaus sustorėti?
– Jei du trečdalius lėkštės sudaro daržovės, žmogus neliks alkanas, bet ir nepersivalgys. Jis neviršys siūlomos normos, kuri apibrėžiama labai paprastai – vienu metu suvalgomo maisto turėtų sudaryti tiek, kiek telpa į dvi saujas.
Rita ŠilenskienėMityba^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.