Pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, alternatyvų kvietiniams miltams dažniausiai ieško glitimo netoleruojantys ar nenorintys jo vartoti. Tačiau apie įvairių miltų rūšių naudą ir vartojimo paskirtį vertinga žinoti kiekvienam.
Kvietinių miltų pernai „Maximos“ pirkėjai įsigijo apie septyniskart daugiau nei visų kitų rūšių miltų kartu sudėjus. Visgi jų paklausa pastaraisiais metais smukteli po kelis procentus per metus – vietoje kvietinių lietuviai daugiau nuperka įvairių kitų rūšių miltų, taip pat dažniau renkasi ekologiškus.
„Įvairių miltų rūšių, išskyrus kvietinius, paklausa 2017-aisiais ūgtelėjo maždaug penktadaliu lyginant su 2016-aisiais. Praėjusiais metais ji padidėjo dar per 30 proc. Panašų paklausos augimą stebime ir šiemet.
Tam didelę įtaką turi sparčiai auganti naujų produktų pasiūla. Vien per praėjusius ir šiuos metus savo klientams pasiūlėme per dešimt naujų skirtingų kultūrų miltų, tad šiuo metu klientai gali rinktis miltus iš lęšių, morkų, špinatų, bolivinių balandų ir kitų“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Tai, kad vertinga naudoti ne vienos, o kelių rūšių miltus, teigia ir mitybos specialistė V.Kurpienė.
„Organizmui reikia įvairovės, tad sveika naudoti iš skirtingų augalų bei riešutų pagamintus miltus. Tokie miltai pasižymi panašiomis maistinėmis savybėmis, kaip ir produktai, iš kurių jie yra pagaminti. Tuo pačiu reikėtų nepamiršti, kad iš riešutų pagaminti miltai turi daugiau kalorijų, nei kvietiniai, todėl planuojant maisto porcijas į tai reikėtų atsižvelgti“, – sako V. Kurpienė.
V. Drulienės teigimu, vertinant pastarųjų dvejų metų klientų apsipirkimo įpročius, iš kitų rūšių ypač išsiskiria speltų miltai – tai laukiniai kviečiai, viena seniausių grūdinių kultūrų pasaulyje. Pernai jų buvo nupirkta daugiau nei 36 tūkst. kilogramų.
Taip pat lietuviai spėjo pamėgti ir dažnai perka avižinius (43 tūkst. pakuočių) kukurūzų (34 tūkst. pakuočių), grikių (17 tūkst. pakuočių), ryžių (13 tūkst. pakuočių) miltus.
Lyg ant mielių auga susidomėjimas migdolų miltais. Jau pernai pagal pardavimus jie aplenkė tokius „senbuvius“, kaip žirnių ar sojų miltai, o šiemet vasarį šių miltų paklausa ūgtelėjo 50 proc.
V. Kurpienė pastebi, kad daugiau vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų turi visadalių grūdų miltai, o iš rugių, avižų ar žirnių miltų iškepti blynai yra ne tik sveikesni, bet ir pasižymi kitokia išvaizda bei skoniu. Jei esate alergiški glitimui, kvietinius miltus galite pakeisti kokosų, grikių, kukurūzų ar ryžių miltais.
„Ne iš kviečių pagaminti miltai yra biresni, tad gaminant iš kokosų, grikių, migdolų ir kitokių miltų reikėtų daugiau rišamosios medžiagos, tai gali būti kiaušinis, bananas ar minkštas sojos pieno sūris“, – patarimu dalinasi mitybos specialistė.
