Daugelio akyse „Michelin“ gidas yra išskirtinio vakarieniavimo, vadinamojo „fine dining“, biblija. Nors kai padangų gamintojas „Michelin“ pradėjo jį leisti dar 1900-aisiais, tiesiog norėjo padėti Prancūzijoje keliaujantiems automobiliu susirasti, kur deramai pakeliui pernakvoti ir pavalgyti. Dabar, po 118 metų, „Michelin“ įvertinimo trokšta visi geriausi pasaulio restoranai. Bet tik 2971 yra gavęs bent vieną žvaigždutę.
Ko reikia, kad gautum tą įvertinimą? Ir kuo skiriasi vietos, turinčios vieną, dvi arba tris žvaigždutes?
Visi „Michelin“ inspektoriai yra maitinimo ir aptarnavimo verslo ekspertai. Restoranuose jie lankosi anonimiškai ir susimoka už maistą. Tai reiškia, kad savininkai, virtuvės šefai ir aptarnaujantis personalas niekada nežino, kada yra vertinami.
Ko būtent ieško tie inspektoriai vertindami restoraną, paslaptis, bet „Michelin“ pateikia penkis vertinimo kriterijus:
1. Visų produktų kokybė.
2. Skonio ir maisto gaminimo technikos meistriškumas.
3. Šefo asmenybė.
4. Kainos ir produkto santykis.
5. Pastovumas.
„Michelin“ aiškina, kad restorano interjeras, stalo serviravimas ar aptarnavimas niekada neįtraukiami į kriterijus, kurie lemia žvaigždutes. Šie aspektai vertinami mažiau girdėtais simboliais: peiliu ir šakute – tai paaiškina, ar tikėtis vieno stalo įrankių rinkinio („gana patogu“), ar penkių („tradicinio stiliaus prabanga“).
Žinoma, labiausiai gerbiamas ir geidžiamas apdovanojimas yra pati „Michelin“ žvaigždutė. Ją gavęs restoranas gali tikėtis gerokai didesnės sėkmės. Žvaigždučių sistema buvo pristatyta 1933-iai-siais, nes norėta pažymėti išskirtiniausius pasaulio restoranus.
Štai ką reiškė tos žvaigždutės:
1. Viena žvaigždutė: labai gera virtuvė, verta užsukti.
2. Dvi žvaigždutės: puiki virtuvė, verta užsukti pakeliui.
3. Trys žvaigždutės: išskirtinė virtuvė, verta atskiros kelionės.
Kad ir koks tai būtų laimėjimas virtuvės šefui, „Michelin“ tikina, kad apdovanojimai skirti klientų patogumui, o ne virėjams. 1997-aisiais „Michelin“ įtraukė dar vieną ženklą, pavadintą „Bib Gourmand“. Jis apibūdinamas kaip „ne visai žvaigždutė“, bet įvertinimas už „draugišką vietą, kurioje tiekiamas geras maistas už vidutinę kainą“.
Tačiau kad pelnytų „Michelin“ žvaigždutę, restoranas neturi būti brangus. Pavyzdžiui, Singapūre galima aplankyti pigiausią pasaulyje „Michelin“ žvaigždute apdovanotą vietą – vištieną ir ryžius parduodantį gatvės maisto kioską „Hawker Chan“ (dabar jis jau išsiplėtė iki neprabangaus restoranėlio). Čia patiekalas kainuoja 3 Singapūro dolerius (apie 2 eurus).
