Spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi arbatos ekspertė Juyan Webster iš Didžiosios Britanijos. Į „Vyno klubo“ organizuotus susitikimus galėjo ateiti arbatos mėgėjai ir pamatyti, kaip teisingai ruošiamas šis gėrimas, kokių yra arbatos rūšių, kaip išsirinkti sau tinkamas arbatžoles.
Juyan Webster LRT.lt papasakojo apie arbatos ruošimo taisykles ir didžiausias klaidas, kurių reikėtų vengti. Taip pat – kodėl reikėtų kuo greičiau mesti lauk arbatą maišeliuose ir nesižavėti angliška tradicija gerti arbatą su pienu.
– Iš kur esate kilusi ir kaip tapote arbatos specialiste Londone?
– Gimiau ir užaugau Džedziange, tai viena Kinijos provincijų, kur stipriai puoselėjama arbatos kultūra. Tačiau studijuoti išvykau į Londoną ir jame likau. Dabar Didžiosios Britanijos sostinėje gyvenu jau 16 metų, o aštuonerius iš jų turiu įkūrusi „The Chinese Tea Company“ arbatos parduotuvę.
Nors studijavau finansus, dar universitete supratau, kad norėsiu sukurti ką nors savo. Susidūrusi su sunkumais ieškant darbo pamaniau – kodėl nepradėjus savo verslo? Juk nėra ko prarasti – verslui nepavykus, galima imtis ko nors kito ir įsidarbinti.
– Ar sunku turėti parduotuvę tokiame dideliame mieste kaip Londonas?
– Tai išties nelengva. Sunku rasti tinkamą vietą, nes, jei nori įsirengti arčiau centro, susiduri su brangia patalpų nuoma. Tačiau Didžioji Britanija puiki vieta tuo, kad arbatos gėrimas yra pasklidęs plačiai po visą šalį ir miestus. Tik deja, ten geriamos arbatos kokybė dažnai gana prasta. Žmonės nekreipia dėmesio į tai, ką geria. Savo veikla taip pat noriu prisidėti prie to, kad būtų geriama kokybiška arbata.
– Pradėkime nuo klaidų, kurias iš nežinojimo daro arbatos mėgėjai. Papasakokite, kokia iš tiesų yra arbata maišeliuose, kuriuos taip mėgsta lietuviai, o gal ir britai?
– Turiu pasakyti, kad žemesnės kokybės arbatos nei maišeliuose vargu, ar galima rasti. Nerandu kitokio apibūdinimo. Žinoma, arbata maišeliuose patogu, tai akcentuoja ir jos gamintojai – didelės arbatos kompanijos. Tačiau ir lapeliai gali būti patogu, jei žinai, kaip juos paruošti.
Pradėti reikia nuo to, kad vien jau maišelis, į kurį sudedama arbata, turi savitą skonį – popieriaus ar net klijų. Norint tuo įsitikinti tereikia užplikyti tuščią maišelį ir paragauti. Taigi geriant taip supakuotą arbatą neišvengiamai jauti papildomą skonį, o kur dar galima žala organizmui.
Kad suteiktų skonį, arbatos lapeliai vandenyje turi išsiskleisti, o maišelyje jie suspausti. Geros arbatos maišeliuose negausi, todėl tai gerti – nesąmonė. Ne veltui šios arbatos kaina yra gana žema, juk į maišelius dažnai sudedama tai, kas prasčiausia.
Taigi kam rinktis bet ką, jei gali gauti gerą skonį ir kokybę? Tačiau arbata maišeliuose ir jos paplitimas ne žmonių kaltė, o tai gaminančių kompanijų. Pavyzdžiui, „Lipton“ arbata itin paplitusi pasaulyje, bet jei nori nusipirkti jos lapelių pavidalu, negali rasti. Todėl žmonės perka maišelius ir mano, kad tokia ir turi būti normali, tikra arbata.
– Arbata maišeliuose yra didelė klaida, tačiau, ko gero, ne vienintelė?
– Klaida yra tai, kad net pirkdami birią arbatą žmonės renkasi prastą kokybę. Taip pat, jau ruošiant gėrimą, svarbus vanduo ir jo temperatūra, dažnai naudojamas per karštas. Skirtingoms arbatoms ruošti reikia skirtingos temperatūros vandens. Juodai tinka beveik 100 laipsnių karščio, žaliai reikia vėsesnio, maždaug 80-85 laipsnių.
– Ar svarbus puodelio dydis? Pagal kinų tradiciją arbata geriama iš itin mažų puodelių.
– Gerti iš didelių puodelių nėra baisiai blogai, tačiau ir ne geriausias būdas. Dideliame puodelyje arbata neišlieka pakankamai šilta, nespėjama jos išgerti. O jei gėrimas atšąla, sunku pajusti jo skonį.
Iš didelio puodelio, kad arbata neatvėstų, norisi gerti greitai. Bet taip sunku įsigilinti į aromatą, skonį, pajusti gėrimo niuansus. Todėl maži puodeliai, iš kokių geriama Kinijoje, leidžia susikoncentruoti į arbatą, susitelkti į procesą ir pamiršti visa kita.
– Ką manote apie priedus, kuriais neva gardinama arbata – cukrų, medų?
– Tai klaida. Jei reikia priedų, kad arbata taptų skani, reiškia, kad ji žemos kokybės ir neturi skonio. Jei arbata kokybiška, ji turi savyje natūralaus saldumo ir papildomai jos saldinti tikrai nesinorės.
– O kaip dėl pieno ir angliškos tradicijos?
– Anglų tradicija gerti arbatą su pienu yra tragiška. Pienas, ko gero, yra blogiausias priedas, dedamas į arbatą. Todėl dažnai jis pilamas į arbatą, paruoštą iš maišelių, kuri karti – pienas mažina kartumą ir suteikia kreminį skonį. Tai susiję su arbatos istorija Anglijoje, nes seniau ji būdavo labai brangi ir karti, ieškota įvairių būdų, kaip tai pagerinti.
– Ar Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse arbatos mėgėjai keičia įpročius?
– Taip, įpročiai keičiasi. Prie to bandau prisidėti ir pati. Žmonės ima galvoti apie alternatyvas, daug kas nori liautis vartoti cukrų. Jie nustoja į arbatą dėti cukrų, tuomet supranta, kad ji neskani ir ieško geresnės kokybės. Didžiojoje Britanijoje kai kurie į arbatos puodelį deda net 2 šaukštelius cukraus. Įsivaizduokite, kiek cukraus suvartojama, jei išgeriami penki puodeliai per dieną!
– Kiek puodelių arbatos per dieną galima išgerti?
– Nėra rekomenduojamo skaičiaus. Dienos metu galima jos gerti tiek, kiek norisi, tik vakare nereikia perlenkti lazdos. Arbata turi kofeino, kuris dieną žadina ir pakelia nuotaiką, o vakare gali šiek tiek trikdyti miegą.
Reikia paminėti, kad tamsi arbatos spalva nereiškia, kad joje daug kofeino, tai mitas. Kofeino kiekis priklauso nuo arbatos lapelių – ar jie švieži, ar senesni. Kas tikrai tiesa – arbatoje kofeino gerokai mažiau nei kavoje, todėl ji ne tokia žalinga.
– Ar dera arbatą gerti valgant? Daugelis neįsivaizduoja ryto be sumuštinio ir arbatos puodelio.
– Negaliu sakyti, kad negalima taip daryti. Kai kurios arbatos rūšys dera, pavyzdžiui, prie sūrio, kitos – prie pyragų. Tačiau jei valgomas daug kremo turintis tortas, tai kenkia, nuslopina arbatos skonį. Kinijoje nėra koncepcijos, kaip derinti arbatą su maistu, geriausią variantą reikia atrasti.
– Ar įmanoma pasigaminti geros arbatos puodelį teturint tik arbatinį su vandeniu, didelį paprastą puodelį ir arbatos lapelių?
– Taip, tik svarbiausias dalykas tokiu atveju – tikrai gera arbata. Galima įdėti 2–3 gramus į puodelį ir užpilti atitinkamos temperatūros vandeniu. Viskas priklauso nuo lapelių kokybės. Tokios arbatos puodelyje maišyti nereikia – lapeliai turi išsiskleisti patys. Kai maišome šaukšteliu, pažeidžiame lapelius. Užpiltų vandeniu lapelių nereikia laikyti itin ilgai, kitaip arbata bus per stipri ir įgaus kartumo.
Reikia pridurti, kad žalia arbata turėtų būti šviesi – kuo šviesesni lapeliai, tuo šviežesnė arbata. Kinijoje geriama naujausio derliaus arbata. Kai jis nuimamas, niekas nebegeria praėjusių metų arbatos, visuomet renkamasi šviežia.
– Kokias kiniškos arbatos rūšis išskirtumėte kaip tikrai kokybiškas? Kokia tokių arbatų istorija?
– Viena tokių – „An Ji Bai Chai“ – žalioji arbata, auginama Zhejiang, Anji provincijose. Arbatmedis nefrito spalvos lapeliais atrastas 1982 m., nors apie jį legendos sklandė tūkstantį metų. Tai retas arbatmedis, neplačiai paplitęs. Iš jo gaminama arbata – švelni pavasarinė, primenanti baltąją. Šioje arbatoje amino rūgščių dukart daugiau nei kitose, todėl ji gerai mažina stresą.
Dar viena rekomenduotina arbata vadinasi „Ya Shi Xiang – Phoenix Dan Cong Duck Shit“. Tai juodoji arbata, auginama Guandong provicijoje. Fenikso kalnuose tėra 3000 šių arbatmedžių, valdžia neleidžia plėsti apsodinto ploto. Įdomu, kad seniausiam arbatmedžiui tame regione – maždaug 900 metų.
Yra juodų arbatų, savo skoniu primenančių net kakavą ar džiovintus vaisius. Pavyzdžiui, „Wu Yi Shui Xian – Wu Yi Water Sprite Rock Tea Yan Cha“. Ši arbata auga Fujian provincijoje, uolėtuose kalnuose. Arbatos aromatas tikrai labai stiprus, dar primena dūmus, durpes, saldymedį.
– Ką reikėtų žinoti apie arbatžolių laikymą? Ar tam reikia specialaus indo?
– Galima ją laikyti specialiose pakuotėse, kokiose pardavinėjama, ypač jei tos pakuotės turi gerą užtrauktuką. Tačiau geriausia vieta – alavinės dėžutės, nepraleidžiančios šviesos ir šilumos. Arbatai reikia tamsos ir vėsos, taip pat sausumos.
– Ką manote apie šaltą arbatą?
– Tikrai galima pasigaminti tokios arbatos, tačiau kitokios, nei būna parduodama buteliukuose. Nesiūlau į arbatą dėti ledukų, nes jie pakeičia skonį. Vietoje to galima įsipilti vandens į buteliuką, į jį įmesti kelis arbatos lapelius ir palikti šaldytuve per naktį. Ryte turėsite puikų šaltą gėrimą.
– Kaip apibūdinti arbatos vietą Kinijos kultūroje? Ar ji tokia pat svarbi, o gal kava tapo stipria konkurente?
– Tai labai gilu. Arbata kinams yra kasdienis, neatsiejamas dalykas, toks pat svarbus kaip maistas. Arbata geriama ir dėl malonumo, ir dėl sveikatos. Joje daug naudingų medžiagų, galinčių pagerinti virškinimą, padedančių peršalus ir pan.
Arbata padeda atsipalaiduoti, suteikia geros energijos. Socialinis šio gėrimo aspektas irgi labai svarbus. Jei kas ateina į kinų namus, jiems visuomet patiekiama arbatos. Tai padeda užsimegzti geresniam pokalbiui. Kalbant apie kavą Kinijoje, tai gana naujas ir madingas dalykas. Tačiau ji toli gražu nėra tokia svarbi kaip arbata.
