Žinomi žmonės papasakojo, kokie patiekalai gelbėdavo studentaujant

Apie studentavimo laikų valgiaraštį prisiminimais dalijasi dainininkė Girmantė Vaitkutė, televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas ir aktorė Gabrielė Malinauskaitė-Rudzienė.

Dainininkė Girmantė Vaitkutė savarankišką gyvenimą pradėjo po pirmojo kurso. Netoliese gyveno mama, tad skųstis suprastėjusiu maisto racionu ji negalėjo.

Tiesa, taupydama laiką mergina dažniau vartojo pusgaminius. Dainininkės šaldytuve visada būdavo kiaušinių, pieno ir daržovių, o iki šiol labiausiai ji mėgsta mėsą jautieną, kalakutieną ar vištieną.

„Niekad nebuvau „bulvinė“ – bulvių patiekalų namie nebūdavo itin daug. Kiek tik leido fantazija, iš makaronų gaminau visas įmanomas patiekalų variacijas. 

Kiaušiniai – puikiausias pusryčių maistas: verdu su lukštu, be lukšto, gaminu kiaušinienę ar omletą. O dar kai tenka jų gauti ne iš parduotuvės, išvis pasaka!“, – prisimena G.Vaitkutė.

Televizijos ir rengininių vedėjui Žygimantui Stakėnui studijų pradžia nebuvo staigus šuolis į naują gyvenimo etapą. Pradėjęs kultūrinės veiklos administravimo studijas Vilniaus kolegijoje jis ir toliau gyveno su mama, tad visada gaudavo naminio maisto. Be to, dirbant kavinėje padavėju ir barmenu, maisto niekad nepritrūkdavo. 

„Kolegijos valgykloje visada valgydavau troškinis indeliuose, vadinamuosius „čenachus“ – užsisakant visiems būdavo daug juoko. Taip pat labai mėgau karštus sumuštinius – šaldytuve sūrio ir mėsos privalėdavo būti visada. 

Makaronai vakarėlių metu dažniau kildavo į orą nei į puodą. O ir bulvių su kiaušiniais dabar valgau daugiau nei tais laikais“, – šypsosi Ž.Stakėnas, prisimindamas studijų metų valgiaraštį.

Studentaudamas televizijos laidų vedėjas neretai ir pats sukdavosi virtuvėje, draugus vaišindamas „16 percų“ kiaušiniene. Šio patiekalo receptas itin paprastas: apkepami duonos gabalėliai ir užpilama išplakta masė, t.y. kiaušiniai, pienas, druska ir daug pipirų (percų). 

Kad šiuolaikiniai studentai neskiria dėmesio maisto kokybei, tėra pasenęs mitas. Prieš kelerius metus Šiaulių universiteto atliktos studentų apklausos rezultatai apie jų mitybos įpročius rodo, kad vidutiniškai bemaž kas trečias studentas (34,5 proc.) yra linkęs maitintis greituoju maistu, pusfabrikačiais. Tokia jų vartosena aiškinama finansiniais sumetimais – maisto prioritetu tampa žema jo kaina. 

Visgi didžioji dauguma studentų (63 proc.) renkasi sveikus ir ekologiškus produktus. 

Komentuodama vartojimo tendencijas Lietuvos pagardų gamintojo „Daumantai“ rinkodaros vadovė Karolina Grušauskaitė pastebi, jog daugiau kaip pusė jaunų žmonių teigia besirenkantys tvarų gyvenimo būdą, kuris skatina rinktis daugiau vietinių produktų ir aukštesnės kokybės ingredientus už prieinamą kainą. 

„Žmonės parduotuvėse vis dažniau atkreipia dėmesį į produktų etiketes – skaito ir nagrinėja sudėtį, kilmę. Vartotojai renkasi vietinius produktus be skonio stipriklių, dažiklių ir įvairių priedų. Jei anksčiau kokybę labiau vertino vyresnio amžiaus žmonės, tai šiandien natūralių ingredientų produktų linija populiarėja ir tarp jaunimo, ypač studentų ir jaunų tėvų, kuriems svarbi kokybiška gyvensena“, – gyventojų vartojimo įpročių pokyčius komentuoja K.Grušauskaitė. 

Sveika mityba nuo studentavimo laikų rūpintis pradėjo ir aktorė Gabrielė Malinauskaitė-Rudzienė. Ji maistą rinkdavosi labai atsakingai: parduotuvėse visuomet skaitydavo etiketes ir nagrinėdavo produktų sudėtį. Net ir intensyvių studijų Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje metu, aktorė prisimena, jog kartu su kurso draugais domėjosi kokybiška ir sveika gyvensena.

„Mėgstu gerą ir skanų maistą, tad vakarais gamindavausi namuose ir nešdavausi į akademiją. Antrame kurse sužinojau, jog esu alergiška glitimui. Teko daugiau dėmesio skirti sveikatai, pradėjau aplenkti akademijos valgyklą. Laikydamasi griežtos dietos be glitimo rinkausi daržoves, vaisius, įvairias košes, kartais pasigamindavau žuvies. 

Šis laikotarpis suformavo atsakingą požiūrį į tai, ką valgau ir šiandien“, – apie savo mitybos įpročius pasakoja G.Malinauskaitė-Rudzienė.