Alikantės provincijai priklausančioje Gvardamar del Segūros savivaldybėje I.Lazauskienė gyvena jau 18 metų. Iš Kauno kilusi moteris čia prieš 11 metų įkūrė restoraną „Luka“.
Toks pavadinimas – pagal vyriausio sūnaus Luko (20 m.) vardą. Be jo, Inga augina dar du vaikus – sūnų Aitorą (10 m.) ir dukrą Klaudią (9 m.).
I.Lazauskienė didžiuojasi lietuviška kilme ir noriai ispanams pasakoja, paklausta, ką reiškia tie vaizdai ant restorano iškabos ir valgiaraščių. O čia – ir Kauno Aleksoto tiltas, ir Trakų pilis, ir kitos Lietuvos vietovės.
Be I.Lazauskienės siūlomų ispaniškų, prancūziškų, pačios sukurtų patiekalų restorane galima užsisakyti ir lietuviškam stalui būdingo maisto – vėdarų, žemaičių blynų, bulvinių blynų, bulvių košės, keptos duonos, šaltibarščių, cepelinų.
Inga specialiai perka tokią rūšį bulvių, kurios yra krakmolingos ir iš jų lengvai pavyksta pagaminti cepelinus.
Visas Ingos gyvenimas sukasi restorane, kur ji praleidžia didžiąją paros dalį – nuo ryto, kai atidaromas, iki tol, kol išeina paskutiniai klientai.
Ji pati ne tik pasitinka klientus, juos aptarnauja, vadovauja darbuotojams, vis tobulina valgiaraštį, restorano interjerą, bet ir sukiojasi virtuvėje.
Turi pasiruošusi chalatą, prijuostę, pirštines. Susiriša plaukus ir stoja prie puodų bei keptuvių.
Tad rodydama į saulėje neįdegusias kojas moteris šypsojosi, kad trūksta laiko ne tik pasimėgauti paplūdimiu, bet dažnai ir pamiegoti. Inga randa laiko pasivaikščioti prie jūros ir atgaivinti pavargusias kojas nebent naktį po darbo.
„Bet aš mėgaujuosi tokiu darbu! Džiaugiuosi, kad klientai išeina patenkinti.
Klausiate, iš kur tiek energijos? Ko gero, nuo saulės“, – pažvelgusi į dangų nusijuokė Inga.
Pastaruosius kelerius metus į jos restoraną vis dažniau ėmė užsukti keliaujantys lietuviai. Lietuvos pasiilgstančiai Ingai smagu pabendrauti ir su atvykstančiais tautiečiais, ir su tenykščiais lietuviais.
Moteris aktyviai įsiliejo į Alikantės lietuvių bendruomenę, ne tik dalyvauja renginiuose, bet ir padeda juos organizuoti.
Pavyzdžiui, spalio 27 dieną Gvardamar del Segūros miestelyje vyks grupės „Vairas“ ir Lauros Remeikienės koncertas.
Lietuvoje I.Lazauskienė baigė verslo administravimo ir vadybos studijas, o į kulinariją pasinėrė jau gyvendama Ispanijoje. Iš pradžių lankė įvairius maisto gaminimo kursus, o galiausiai įgūdžius tobulino pas profesionalų prancūzų kulinarą.
Kas rytą, nuvežusi vaikus į mokyklą, moteris įveikdavo po 70 kilometrų iki El Kampeljo miestelio, kur vykdavo kulinarijos pamokos.
Po jų susirinkdavo vaikus ir – į darbą. Mokydavo savo darbuotojus, ko išmoko pati. Galiausiai pati tapo profesionalia virtuvės vadove.
„Per metus mokytojas priima vos po 13 mokinių. Ilgą laiką jis nenorėjo atskleisti savo kulinarijos paslapčių, tačiau dabar jų nenori ir nusinešti į kapus, tad ėmė dalytis su kitais“, – pasakojo Inga.
Dabar ir ji į savo restoraną priima praktikantų iš Lietuvos. Šiuo metu I.Lazauskienės restorane dirba 8 lietuviai, taip pat keli ukrainiečiai, ispanai.
Ispanai nevalgo tik vėdarų. Ir cepelinus dažniau skanauja apkeptus.
Užtat užsisako šaltibarščių, kuriuos vadina rožine sriuba, balandėlių, lietuviško alaus, o labiausiai mėgsta keptą duoną.
Tačiau toli gražu ne tik lietuviškais patiekalais Inga garsina savo restoraną.
Moteris džiaugiasi sulaukianti pagyrų dėl savo gaminamo tradicinio ispaniško patiekalo – paelijos.
Kaip paruošti gerą paeliją, Ingą išmokė kulinaras, pas kurį ji tobulino savo įgūdžius. Svarbiausi trys dalykai: geri ryžiai, geras sultinys ir pakankamai jūrų gėrybių.
„85 procentus sėkmės ruošiant paeliją lemia ryžių pasirinkimas. Ispanai naudoja vienos rūšies ryžius, o mane mokė naudoti garintus ryžius.
Jie niekada neperverda, nepasidaro per daug minkšti. Virdama sultinį naudoju daug kokybiškos žuvies. Su dviem žuvytėmis gero sultinio neišvirsi. Be to, ne visos žuvys tinka“, – patarimus dalijo I.Lazauskienė.
Kadangi moteris restoranui užsakinėja visas žuvis, lieka galvų bei kitokių dalių, kurias ji panaudoja paelijos sultiniui.
Pavyzdžiui lašišos, dorados, jūrinės lydekos, menkės. Taip pat specialiai paelijai perka įvairias smulkias žuvytes ir naudoja pačios paruoštą salmoretą – tradicinį Alikantės provincijos padažą.
Gamindama bet kurį patiekalą Inga naudoja tik kokybišką aliejų. O kaip dėl prieskonių?
„Nemėgsta ispanai prieskonių. Tik druską, aliejų, žoleles ir citriną. Jei pribersi ant kepsnio pipirų, ispanas nevalgys. Iš Lietuvos atvykusios moterys sako, kad jos netgi ispaniškus patiekalus mūsų šalyje gamina su daugybe prieskonių. O iš tikrųjų ispanai mėgsta natūralaus maisto skonį“, – paaiškino I.Lazauskienė.
Ingos paelija su jūrų gėrybėmis
Reikės (10 porcijų):
2,5 l sultiniui:
1 kg įvairios žuvies,
vandens,
3 morkų,
3 svogūno galvų,
1 poro stiebo,
1 česnako galvutės,
druskos,
aliejaus.
Paelijai:
1 kg ryžių,
1 kg įvairių jūrų gėrybių (sepijų, kalmarų, krevečių, midijų).
Salmoretos padažui:
4 saulėje džiovintų paprikų,
1 česnako galvutės,
puodelio pomidorų tyrės,
žiupsnelio petražolių,
druskos,
aliejaus.
Pirmiausia susmulkinkite morkas, svogūnus, porą, česnakus ir juos apkepinkite aliejuje. Tada atskirai apkepinkite žuvį. Tada daržoves ir žuvį dėkite į puodą, užpilkite vandeniu.
Puodą pridenkite, palaukite, kol užvirs, sumažinkite kaitrą ir virkite 1 valandą ant mažos kaitros. Niekada neberkite druskos virimo metu, nes iš žuvies turi išsiskirti visi skoniai. Tik tada, jei trūksta sūrumo, pabaigoje įberkite druskos.
Tame pačiame aliejuje, kuriame kepėte daržoves ir žuvis, apkepinkite jūrų gėrybes, kurias jau naudosite paelijai. O tada eilė ryžiams – juos taip pat apkepinkite tame panaudotame aliejuje, kuris jau bus prisigėręs žuvies skonio.
Pasiruoškite salmoretos padažą. Pakepinkite aliejuje smulkintą česnaką, smulkintas džiovintas paprikas, supilkite pomidorų tyrę, petražoles. Po 5 minučių nuimkite nuo keptuvės ir susmulkinkite smulkintuvu iki vientisos masės.
Kai sultinys jau bus paruoštas, ant ryžių sudėkite paruoštą salmoretą ir tuomet pilkite sultinį. Dėkite jūrų gėrybes ir palikite užvirti. Viską virkite apie 25 minutes.
