Mitybos žinovė ruošia neįprastą desertą – nekeptą morkų pyragą be miltų ir cukraus

Esu įpratusi su ja šnekučiuotis apie sveiką gyvenseną, matuoti daržovių porcijas, teirautis apie cukringus saldumynus ir prie gėdos stulpo kalti visus ydingus mitybos įpročius, kurie galbūt ir suteikia akimirkos euforiją, bet ilgainiui tampa tarsi pragaištingas sandoris su velniu, nes susitarimo kaina visada pati nepalankiausia mums – sušlubavusi sveikata.

Vis tik pasikalbėjusi su Ingrida apie jos pačios virtuvę, suprantu ir džiugiai pranešu Jums, brangieji skaitytojai, kad sveika ir organizmui naudinga mityba neturi nieko bendra su gurgiančiu iš alkio pilvu ar ilgomis meditacijomis prie salotų lapų lėkštės tikintis, kad išvargusi sąmonė nupieš miražą ir vietoj žalėsių kupetos išvysime skaniai susiglaudusių kiaulienos kotletų porelę.

Ne, jokių dramų! Pasirodo, šaltuoju metų laiku Ingridos mėgstamiausieji – įvairiai paruošti raugintų daržovių patiekalai, kaulų sultinio sriubos, o kad įkvėpimo rastų ir smaližiai – desertui tortas! Taip, tikrai jis! Tiesa, be cukraus, bet vis tiek nepaprastai gardus. Ragavau ir salau nuo gardumo nė nesumodama. Mane apžavėjo įdomus skonis, o vėliau ir ta maloni staigmena – be pridėtinio cukraus! Pasirodo, sveikuolių gyvenimas taip pat yra gražus.

Bičiuliai, jei naujųjų metų pažadas iššluoti iš valgiaraščio visus blogiukus pasibaigė su Trimis Karaliais ar giminaitės jubiliejumi, tada puikus naujas startas – tikrasis pavasaris ir Velykos, kurios šiemet turi puikią pradžios datą – balandžio 1-ąją. Nustebinkite artimuosius gardžiu tortu be cukraus ir drauge atšvęskite pirmąjį sveiko gyvenimo žingsnį. O šis savaitgalis tebūnie virtuvės pratyboms. Užbaikime straipsnį, čiupkim prijuostes ir kibkim į darbą!

Ingrida sako, jog virtuvėje mielai praleistų daugiau laiko. Deja, darbų gausa sudėlioja kitą prioritetų eilę. Vis tik, kad ir kokia užimta bebūtų, pašnekovė visada stengiasi laikytis kelių svarbiausių mitybos principų.

„Stengiuosi daryti ne mažesnį kaip 12 valandų tarpą tarp vakarienės ir pusryčių. Tai vadinamasis trumpalaikis badavimas, leidžiantis virškinimo traktui pailsėti. Dar stengiuosi užtikrinti optimalų išgeriamo vandens kiekį, riboti saldumynus ir valgyti pakankamai daržovių, bet jų valgyti reikėtų dar daugiau. Dabar sakoma, kad norėdami gauti pakankamai maistinių medžiagų per dieną turėtume suvalgyti 10 porcijų daržovių“, – akcentuoja Ingrida.

Vasarą sukirsti 10 porcijų daržovių per dieną – tinginio darbas. Nė stengtis nereikia. Mat šviežių vitaminų kupinų žalėsių gausu ir lysvėse, ir turguose. O kokį sprendinį šiam rebusui rasti žiemą?

„Man patinka tas požiūris, jog visada geriausia tai, kas užauginta vietoje. Tai mums naudingiausia. Taigi žiemą rinkimės raugintas daržoves, – pataria pašnekovė ir pagrindžia savo pačios pavyzdžiu. – Aš pati šaltuoju metų laiku raugintų daržovių stengiuosi vartoti kiek įmanoma daugiau. Renkuosi kuo skirtingesnes: raugintus kopūstus, agurkus, morkas, pomidorus.

Rauginti produktai pasižymi ypač dideliu vitamino C kiekiu. Žiemą šis vitaminas beprotiškai svarbus imunitetui stiprinti. Taigi valgau ne tik raugintų kopūstų salotas, bet ir šių kopūstų sriubas, kitus patiekalus. Taip pat stengiuosi valgyti ir žalių lapinių daržovių, tačiau rauginti produktai mano valgiaraštyje žiemą vis tiek ima viršų.“

Šaltymečiu Ingrida mėgaujasi kaulų sultiniais. Tai vadinamieji natūralūs buljonai.

„Man labai patinka iš kaulų sultinių verdamos įvairios sriubos. Mano mama kaulų sultinius ir šias sriubas ruošia beprotiškai skaniai, todėl žiemą mūsų šeimą jų valgo ypač daug“, – atskleidžia gydomosios mitybos specialistė.

Kiekvienas turime ir šį tą, ko skonį prisiminus net kakta susiraukia. Ingridai tai – guminukai su anyžiumi.

„Viską valgau, bet anyžinių guminukų ir anyžių skonio tikrai labai nemėgstu“, – nusijuokia ji, o aš puikiai Ingridą suprantu – it lėkštės sesė, nes anyžiui taip pat nesimpatizuoju. Be jokių derybų išsiųsčiau šį augalą ilgai kelionei į kosmosą, nors viena bičiulė jam pažadėtų skonių karaliaus sostą.

Ingrida neslepia – paauglystės metais jai teko laikytis dietų. Vis tik šiandien jauna moteris tai prisimena kaip kvailystę.

„Tada nežinojau tiek, kiek žinau dabar, ir jau daugelį metų nesilaikau jokių dietų. Stengiuosi tiesiog subalansuotai maitintis, kad nereikėtų sukti galvos dėl papildomų kilogramų. O jei vis tik tektų mesti svorį, tada tai daryčiau didindama fizinį aktyvumą, spartindama medžiagų apykaitą ir tiesiog reguliariai valgydama tinkamą maistą“, – paprastai sudėlioja ji.

„Ingrida, ar daug reikia pastangų, jog kiekvieną dieną be kančių rinktumėmės sveiką maistą?“ – klausiu pašnekovės. Ji atsako, kad didžiausia bėda yra vaikystėje šeimos suformuoti netinkami mitybos įpročiai.

„Mes įprantame valgyti cepelinus, kotletus, karbonadus, įprantame prie jų paruošimo būdo ir paskui mums trūksta fantazijos bei receptų. Net elementarios salotos gali būti visai ne prėskos, o nepaprastai skanios, jei pasiruošime sveikų ir gardžių padažų.

O kalbant apie pastangas, tarkime, aš apsipirkdama parduotuvėje tikrai sutaupau laiko, nes man nereikia apžiūrėti visų prekių – dažniausiai einu į daržovių ir riešutų skyrių. Tiesiog žinau, ką valgau ir iš ko gaminu“, – sako Ingrida.

Vis tik esminė gudrybė, padėsianti sveikai maitintis – planavimas.

„Aš savo klientams patariu, tarkime, sekmadieniais nusipirkti visus produktus ir žinoti, kaip maitinsis visą savaitę: ką valgys pusryčiams, pietums, vakarienei, kokie bus užkandžiai. Tada neteks nukrypti nuo mitybos plano. Nes jei liekame be pietų, dažniausiai ieškome kažko greito ir neretai tai būna nevertingi produktai. Taigi planuokime valgymus ir ilgainiui tiesiog įgusime. Bus lengva, o gamindami namie dar ir sutaupysime pinigų“, – šypsosi pašnekovė.

O dabar, kaip įprasta, pabaigoje – desertas. Ingridos skanėstų sąraše gausybė saldėsių be pridėtinio cukraus. Juose cukrūs – tik natūralūs. Ar iš tiesų šie gardėsiai skanesni už įprastus? Jautriausiu melo detektoriumi tampa Ingridos mažylė.

„Norėčiau sakyti, kad mano dukra visada mieliau renkasi be pridėtinio cukraus pagamintus saldumynus, bet meluočiau, – šypteli Ingrida. – Man regis, visiems vaikams pramoniniu būdu pagaminti saldumynai patinka labiau. Juose labai daug riebalų ir cukraus, o tai, kaip jau įrodė moksliniai tyrimai, visiems kelia beprotiškai didelę priklausomybę, todėl nieko keista, kad tokių saldumynų paragavęs vaikas jų norės ir teiks prioritetą būtent jiems, – dėl sveikatą žalojančių maisto pramonės šunybių apgailestauja Ingrida. – Bet kas mano mažajai tikrai labai patinka, tai iš šaldytų bananų ir uogų pagaminti ledai. Jie lengvai atstoja parduotuvės ledus. Na, o su kitais  desertais visko būna – eksperimentuoju, kol įtinku mažosios skoniui.“

1,5 puodelio kokosų drožlių, 

1 puodelio graikinių riešutų, 

2 morkų (apie 150–180 g) (nupjauti morkų galus, stambiai supjaustyti), 

12 datulių (geriausia pirkti dėžutėse, kur datulės būna su kauliukais. Jos kur kas minkštesnės, skanesnės), 

0,5 puodelio razinų, 

šlakelio citrinos sulčių, 

1 desertinio šaukštelio cinamono, 

0,5 šaukštelio koncentruoto, 

natūralaus vanilės ekstrakto, 

žiupsnelio druskos.

1 puodelio makadamijos riešutų, 

2 šaukštų kokosų aliejaus, 

1 kupino šaukšto medaus (vietoj medaus galima dėti klevų, agavos sirupo).

Maisto smulkintuvu iki vientisos masės susmulkinti visus ingredientus (išskyrus makadamijos riešutus, kokosų aliejų ir medų). Sudėti gautą masę į skardą/indą.

Susmulkinti likusius ingredientus ir užpilti ant viršaus.
Dėti viską į šaldytuvą ir palaukti kelias minutes, kol sustings viršutinis sluoksnis.

Skanaus!

Daug riebalų ir cukraus turintis maistas stimuliuoja smegenis tokiu pat būdu bei sukelia tokią pat priklausomybę kaip ir narkotikai. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės negali atsispirti saldumynams, nors ir žino, kad šis maistas jiems kenkia.

Žymus Didžiosios Britanijos kardiologas Aseem Malhotra siūlo į cukrų žiūrėti kaip į tabaką, nes cukrus žmonių sveikatai daro ne mažesnę žalą nei rūkymas.

Miltai yra blogiau netgi už cukrų, nes cukraus kiekį kraujyje pakelia labiau.

Rapsų, dygminų, saulėgrąžų aliejai turi labai daug omega 6 riebalų rūgščių, kurios žmogaus organizme sukelia uždegiminius procesus. Šie aliejai labai jautrūs karščiui, todėl jų negalima naudoti jokiam maistui kepti.

Geriausia/sveikiausia maistui kepti naudoti sviestą, lydytą sviestą (ghee), kokosų aliejų. Jie gausūs sočiųjų riebalų rūgščių, kurios yra stabilios esant aukštai kaitinimo temperatūrai.