Tačiau atsiranda šeimininkių, kurioms instinktas gaminti nedingsta niekada, viena tokių – Gitana Pyragiuvienė. Virtuvė jai – tiek ir patirties išgludintų patiekalų, tiek ir eksperimentų bei malonios improvizacijos vieta, kurioje moteris net ir po sunkios darbo dienos jaučiasi atrandanti save.
Gaminti neatsibosta
Gausią šeimą turinti Gitana gaminimo paslapčių pradėjo mokytis dar jaunystėje.
„Galbūt pasirodys kiek keista, bet mama manęs gaminti nemokė, tai aš pati dar mokyklos laikais, kada po truputį ėmiau domėtis maisto ruošimu, savo noru pradėjau mokytis (tuo metu buvo populiarus profesinis orientavimas) virėjos specialybės. Ir įdėtos pastangos nepraėjo perniek – tuo laiku esu gavusi trečios kategorijos virėjos pažymėjimą. Taigi taip pamažėle ir pradėjau vis dažniau sukiotis virtuvėje.
Sukūrus šeimą poreikis gaminti maistą tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kuri iš tiesų buvo širdžiai miela. Net ir dabar negalėčiau teigti, kad gaminti atsibodo – tikrai ne, juk virtuvėje, kaip ir visur kitur, galima atrasti naujovių, kurios žavi, kurias vis norisi išbandyti“, – tikina šeimininkauti virtuvėje mėgstanti Gitana.
Išlieja savo fantaziją
Potraukį maisto gaminimui tobulai išlavinusi pašnekovė šiuo metu gali pasigirti ne tik pagal receptus ruošiamų patiekalų įvairove, bet ir pačios atrastais skoniais.
„Gaminu įvairų maistą, tiek tradicinius lietuviškus patiekalus, tiek ir įmantresnius. Nevengiu eksperimentuoti – tradicinius maltinius ruošdama įtarkuoju cukinijos, cepelinus gamindama į bulvių tarkius dedu varškės.
Vienas mėgstamiausių mano patiekalų – namuose keptas bulvių plokštainis, taip pat dievinu pagal savo ištobulintą receptą iškeptą tradicija tapusį „Napoleoną“ – galėčiau jį valgyti kiekvieną dieną, ir, žinoma, negalėčiau be žuvies, kurią ruošiu pagal savo pačios atrastus ir pamėgtus receptus – lašiša ir starkis mano mėgstamiausi.
Dažnai pasitaiko, kai virtuvėje iš nieko gimsta tikrai skanūs patiekalai, nebijau „žaisti“ su prieskoniais, nevengiu maistą ruošti aštriai ir visaip, kaip tik įmanoma – virtuvėje 100 procentų išlieju savo fantaziją“, – apie virtuvės subtilybes pasakoja šeimininkė ir priduria, kad šeima neapsieina ir be jos kepamų saldėsių.
„Vyras neretai skundžiasi, kad nuo visų mano kepinių po truputį ima augti svoris, tačiau skanumynams atsispirti negali nė vienas šeimos narys. Laisvu laiku kepu tortus, pyragus, sausainius, bandeles. Labai mėgstu išbandyti naujus receptus.
Taip pat namuose valgome mano pačios keptą duoną ir batoną – juos tenka kepti kiekvieną savaitgalį, nes ir sūnūs, kurie jau nebegyvena kartu su mumis, ir dukra valgo šiuos kepinius.
Teko išbandyti kiek kitokią nei įprasta kepti duoną – vis tas smalsumas... Visai neseniai atradau avižinės duonos receptą, kuris pasiteisino ir labai patiko“, – apie šeimoje pamėgtus kepinius šneka Gitana.
Šeimininkė – voveraitė, kaupianti atsargas
Anksčiau masišku konservavimu mėgusi užsiimti šeimininkė šiuo metu daugiau dėmesio skiria šviežioms daržovėms.
„Bet nevengiu ir žiemai pasiruošti. Anksčiau, kai konservuodavau daugiau, – vyras net juokdavosi, kad aš kaip voveraitė, kaupianti atsargas žiemai. Dabar tam laiko skiriu kiek mažiau, tačiau visada pasiruošiu marinuotų agurkų su ciberžole ar pomidorų ir aitriųjų paprikų džemo bei kitokių itin pamėgtų ruošinių žiemai“, – apie konservavimo subtilybes kalba Gitana ir paklausta, ar maistą gamina tik savo šeimai, patikino, kad dažnai jos ruoštų patiekalų ar keptų saldėsių paragauja draugai bei kolegos.
„Vienas iš sūnų jau kurį laiką manęs klausia, kodėl neatsidarau savo kepyklėlės, juk maistas išties labai skanus, tačiau tinkamo atsakymo nežinau nei aš pati – gal neturiu tos verslininkės gyslelės.
Tačiau tiek draugai, tiek kolegos jau ne kartą yra ragavę mano ruoštų gaminių, o paragavę dažniausiai teiraujasi receptų. Taip pat visiems jau žinoma, kad jokiame vakarėlyje ar gimtadienyje pas mane nebus pirktinio torto – tik naminis, o ir visas patiektas maistas tik pačios ruoštas“, – tikina vaišinti kitus mėgstanti Gitana.
Keliais savo receptais šeimininkė Gitana Pyragiuvienė dalijasi ir su jumis, išbandykite!
Moliūgų sriuba
4 sriubos dubenėliams reikės: 7 puodelių smulkinto moliūgo (pašnekovės puodelio talpa – 250 ml), 2 vidutinio dydžio nuluptų ir susmulkintų svogūnų, 3 nuluptų ir susmulkintų česnako skiltelių, 5–6 šaukštų sviesto, 650 ml vištienos sultinio, pusės šaukštelio smulkintų čiobrelių, 1 šaukštelio kario, grietinės (pagardinti).
Gaminimas: nupjaustyti moliūgo žievę, perpjauti jį per pusę, išskobti sėklas ir susmulkinti kubeliais. Puode storu dugnu ant vidutinio karštumo ugnies tirpinti sviestą tol, kol suputos ir taps riešuto spalvos. Susmulkintus svogūnus ir česnakus sudėti į įkaitintą sviestą ir kepti apie 2–3 minutes. Tada sudėti moliūgo kubelius, viską išmaišyti. Kol moliūgo kubeliai troškinasi (ant vidutinės ugnies 15 minučių) svieste, puodą laikyti uždengtą, bet kartkartėmis reikia jį pakratyti. Į puodą supilti sultinį ir kartkartėmis pamaišant sriubą virti apie 15–17 minučių. Aksominės moliūgų sriubos tekstūros paslaptis – visiškas suvirimas.
Iki virimo pabaigos likus porai minučių suberti čiobrelius ir karį, viską išmaišyti. Sriubą nukelti nuo ugnies ir pertrinti elektrine trintuve. Jei reikia, truputį praskiesti virintu vandeniu, pagardinti druska ir grietine. Skanaus ir daug šilumos!
Čeburekai
Reikės: 400 g varškės, 4 kiaušinių, žiupsnelio druskos, 500 g miltų, 150 ml aliejaus, 500 g maltos mėsos, prieskonių maltai mėsai, 2 svogūnų.
Mėsos įdaro gaminimas: svogūną susmulkinti, pakepinti ir dėti į maltą mėsą kartu su maltos mėsos prieskoniais.
Tešlos gaminimas: varškę išsukti su kiaušiniais, įdėti druskos, supilti miltus ir minkyti – tešla turi gautis minkšta ir nelipti prie rankų. Iš gautos tešlos plonai iškočioti blynus, dėti paruoštą maltos mėsos įdarą ir formuoti čeburekus. Gerai įkaitintame aliejuje ant nedidelės ugnies kepti, kol gražiai apskrus.
Pomidorų ir aitriųjų paprikų džemas
Reikės: 500 g pomidorų, 4–5 cm šviežio imbiero gabaliuko, 4 aitriųjų paprikų (galima ir mažiau), 4 skiltelių česnako, 150 g cukraus, trupučio druskos, 120 ml vyno acto.
Gaminimas: pusei pomidorų nuimti odą ir supjaustyti gabaliukais. Kitą pusę irgi supjaustyti ir dėti į smulkintuvą, ten pat dėti imbierą, česnaką, aitriąsias paprikas ir viską kartu susmulkinti. Į troškintuvą dėti pomidorų gabaliukus be odos, gautą pomidorų masę su kitais ingredientais, pilti cukrų, actą ir gerai išmaišyti bei statyti virti. Kai užvirs, nugriebti putas, sumažinti ugnį ir troškinti 30–40 minučių, kol sutirštės.
Marinuoti agurkėliai su ciberžole
Reikės: 1 l vandens, 2 šaukštų druskos, 1,5 stiklinės cukraus (375 ml), 1 stiklinės acto (9 %), 1 šaukštelio (su kaupu) ciberžolės, 2 šaukštų medaus.
Gaminimas: marinatui vandenį pilti į puodą, dėti cukrų, druską, medų, ciberžolę, užvirti, pilti actą ir vėl užvirti.
Agurkų rauginimas: į paruoštus švarius stiklainius dėti po skiltelę pasmulkinto česnako, krapų žiedyną, kvapiųjų ir juodųjų pipirų. Agurkus nuplauti, nupjauti galiukus ir supjaustyti į 4 dalis ar dar smulkiau (mažiukus galima tik pusiau).
Agurkus dėti į stiklainius ir užpilti verdančiu marinatu. Užpiltus agurkus palaikyti pusvalandį ar ilgiau, nupilti, užkaitinti marinatą vėl ir pilti ant agurkų antrą kartą, stiklainius pridengti dangteliais, statyti į puodą ir kaitinti. 0,75 l stiklainį kaitinti 5 min., išimti, užsukti ir statyti šiltai, kol atvės.
Smėlinės tešlos varškės pyragas
Reikės: 3 kiaušinių, nepilnos stiklinės cukraus, 500 g varškės (9 %), 200 g sviesto, 2 šaukštelių kepimo miltelių, 1 stiklinės cukraus, 3,5 stiklinės miltų.
Varškės įdaro gaminimas: kiaušinius išplakti su nepilna stikline cukraus ir sumaišyti su varške.
Tešlos gaminimas: kambario temperatūros sviestą išmaišyti su stikline cukraus. Į miltus suberti kepimo miltelius, išmaišyti ir sumaišyti su prieš tai pasiruošta sviesto ir cukraus mase. Viską pertrinti tarp pirštų, kol gausis smėlis.
Į sviestu išteptą kepimo indą berti pusę tešlos masės, tada dėti visą varškės įdaro masę ir galiausiai ant viršaus supilti likusią tešlos masę. Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių, tada dėti pyragą ir kepti 40 minučių.
