Vyras tvirtino, kad judėjimas ir sveika mityba – jo kūrybos šaltinis.
Energingas, jaunatviškos išvaizdos dizaineris S.Gandžumianas mitybai skiria ypač daug dėmesio.
„Manau, esi tai, ką valgai. O mityba – vienas maloniausių ir kurti skatinančių dalykų pasaulyje“, – sakė S.Gandžumianas.
Vyras įsitikinęs, kad mityba – ne vien fizinis maistas. Ji apima ir tai, ką akys mato, ką ausys girdi, ką žmogus jaučia, prie ko prisiliečia.
– Kada ir kodėl atsisakėte mėsos?
– Mėsos nevalgau nuo 2000-ųjų. Vadinasi, jos skonio nesu pajutęs jau 17 metų. Iki tol mėsą taip pat vartojau retai. Įprastai ją valgydavau neturėdamas kito pasirinkimo.
– Ar sunku buvo atsisakyti daugeliui iš mūsų įprastų patiekalų?
– Sunku nebuvo, ypač atvykus į Lietuvą. Tuomet lietuviškas maistas man buvo labai neįprastas. Daugelis valgių, tokių kaip vėdarai, cepelinai, į kuriuos dedama maltos neaiškios kilmės mėsos, buvo sunkiai virškinami, apsunkindavo mąstymą, gadino sveikatą.
Prie lietuviško maisto pripratau ne iš karto. Gerbiu šios šalies nacionalinę virtuvę, tačiau stebėdamas, ką valgo Lietuvos žmonės, supratau, kad visas maistas pritaikytas triūsiantiems laukuose, žmonėms, kuriems reikia daug jėgų dirbant žemę.
– Daug kas teigia, kad atsisakydami mėsos žmonės žaloja sveikatą, silpnina imuninę sistemą. Ką jiems atsakote?
– Manau, tie laikai ir ginčai praėjo. Vertinu savo ir artimųjų sveikatą, stengiuosi padėti, jeigu koks nors žmogus nebijo eiti prieš masinę nuostatą.
Valgantiems mėsą trūksta informacijos arba jie ją tiesiog ignoruoja. Jiems patogiau sirgti be priežasties, gerti sveikatą gadinančius vaistus, aklai atsiduoti medikams, nors netrūksta tokių, kurie iš jų daro nuolatinius ligonius.
– Kas pasikeitė jūsų gyvenime, kai tapote vegetaru?
– Pagijau nuo visokių ligų, tapau sveikesnis, kūrybingesnis, net laimingesnis, atsirado daugiau ištvermės.
– Nejaugi nuo tada taip ir nesusigundėte sukirsti kepsnio?
– Ne. Ir nė sekundės to nesigailėjau.
– Ar mėgstate ruošti valgį? Ar sunku buvo perprasti vegetariškos virtuvės paslaptis?
– Kūrybingam žmogui apskritai nekyla sunkumų, nes jis mąsto netipiškai. Bet koks sunkumas man yra teigiamas iššūkis. Ruošti maistą labai mėgstu. Svarbu, kad tai, ką valgau, būtų kokybiška ir sveika.
Juk net ir vegetariškas maistas gali būti nesveikas, jeigu vartoji netinkamus produktus. Pavyzdžiui, grybai visiškai nereikalingi organizmui.
– Dieną pradedate pusryčiais?
– Pusryčius valgau tais atvejais, jei iš vakaro būnu nevalgęs. Po sočios vakarienės pusryčius praleidžiu ir laukiu pietų. Labai retai geriu kavą. Mėgstu žaliąją arbatą.
– Ko dažniausiai būna ant jūsų stalo per pietus ir vakarienę?
– Grikių, ankštinių, lavašo, daržovių, petražolių, salotų lapų, avižinės košės, fetos ir brinzos, mocarelos. Maistą ruošiu iš šių produktų, juos gardinu Viduržemio regiono, indiškais prieskoniais.
– Turite mėgstamą vasaros valgį?
– Graikiškos salotos, lavašas ir armėniški šaltibarščiai, paruošti iš agurkų, rūgpienio ir žalumynų, pagardinti prieskoniais ir druska.
– Ar reikia turėti daug išmonės, kad vegetariški valgiai nebūtų vienodi ir nenusibostų?
– Vegetarams skirto maisto pasirinkimas yra didelis. Pagarba vegetarizmui pamažu ateina ir į Lietuvą. Be to, maitintis skirtingai kiekvieną dieną nebūtina. Svarbiausia, kad maistas tiktų ir patiktų.
– Ko niekada neragautumėte?
– Aišku, kad mėsos. Nesvarbu, kaip ji paruošta.
– Ar jūsų šeimos nariai taip pat atsisakė mėsos patiekalų?
– Vaikai valgo, bet retai.
– O kuo vaišinate bičiulius, kurie įpratę prie tradicinių valgių?
– Paruošiu gardaus maisto – jį valgydami pamiršta mėsą.
Grikių ir fetos salotas
Patiekalui reikės:
150 g virtų grikių,
70 g fetos,
50 g saulėje džiovintų pomidorų,
70 g paprikų,
30 g petražolių,
3–5 g „Tandoori Masala“ prieskonių,
pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus, kurio rūgštingumas mažesnis nei 0,5 proc.
Viską sudėti į dubenį ir išmaišyti.
