Pažintį su Lietuvos ir Vokietijos gastronomijos ryšiais lydės Nidos Degutienės vedama diskusija apie gastronomijos diplomatiją.
Savo nuomonėmis pasidalins studijos bendraautoriai Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas, restorano „Ertlio namas“ šefas Tomas Rimydis ir knygos sumanytoja Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė.
Pirmasis gastronomijos diplomatijos projektas
Lietuvos ir Vokietijos gastronomijos ryšius atskleidžiančią studiją išleido Lietuvos kultūros institutas. Knyga skirta Lietuvos dalyvavimui tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje garbės viešnios teisėmis šių metų kovo mėnesį.
Tai pirmas bandymas patyrinėti dviejų kultūrų sąlyčio taškus gastronominiu aspektu – pažvelgti ne tik į vienu ar kitu laikotarpiu išmoktus ir išpopuliarėjusius „vokiškus“ ar „lietuviškus“ patiekalus, bet ir įvertinti, kaip vystėsi dviejų kultūrų ryšiai ir kaip vyko idėjų mainai.
„Imtis gastronomijos diplomatijos projekto paskatino visame pasaulyje augantis dėmesys šiam fenomenui ir noras, pasitelkus vieną madingiausių viešosios diplomatijos priemonių – maistą, paskatinti Vokietijos skaitytojus atrasti dviejų šalių panašumus ir taip laimėti jų dėmesį Leipcige pristatytai lietuviškai kultūrai: literatūrai, muzikai, šiuolaikiniam vaizduojamajam menui, dizainui ir architektūrai“, – pasakojo Lietuvos kultūros instituto Žinių ir komunikacijos projektų vadovė R.Statulevičiūtė-Kaučikienė.
Seniausias dokumentuotas lietuvių gastronominis manevras
Konstanco Visuotiniame Bažnyčios susirinkime (1414-1418), greta kitų klausimų, buvo sprendžiamas Lietuvos ir Vokiečių ordino ginčas dėl teisės krikštyti paskutinius Europos pagonis žemaičius bei steigti Žemaičių vyskupiją.
Jogaila ir Vytautas, siekdami pelnyti susirinkimo iniciatoriaus ir globėjo Zigmanto Liuksemburgiečio palankumą, nusiuntė jam neįprastą dovaną – sūdytą laukinį jautį. Ši dovana apstulbino susirinkimo dalyvius, o Konstanco metraštininkui Ulrichui von Richentaliui paliko tokį neišdildomą įspūdį, kad savo kroniką jis netgi iliustravo piešiniu, vaizduojančiu to jaučio gabenimą vežimu per pusę Europos.
Žemaičių klausimas galiausiai buvo išspręstas Lietuvos naudai, o seniausias dokumentuotas lietuvių gastronomijos diplomatijos manevras tapo ir kertine Lietuvos kultūros instituto išleistos knygos idėja.
„Ši knyga yra savotiškas šių laikų sūdytas jautis, skatinantis pažinti gretimas kultūrines erdves, pasigaminti ir paragauti istorinių patiekalų ir stiprinantis ryšius tarp žmonių, gyvenančių vokiškojoje ir lietuviškojoje kultūrinėse erdvėse“, – pažymėjo knygos bendraautorius prof. Rimvydas Laužikas.
Išbandytas 31 istorinis receptas
Specialiai knygai autoriai atrinko 31 istorinį receptą, geriausiai atspindintį vokiškos ir lietuviškos gastronomijos tradicijas.
Lietuviškus ženklus vokiškoje gastronomijos kultūroje paliko Radvilų giminės dvarui priskiriami patiekalai (pvz., sterkas pagal Radvilas, Radvilų garnitūras) ir patiekalai į Vokietiją nukeliavę tiesiai iš Lietuvos (pvz., elniena lietuviškai, kuršių pyragėliai).
Tuo tarpu Lietuvoje gaminti Saksų kukuliai, garsusis Vitenbergo pyragas, Drezdeno piramidinis tortas, šakotis ir... cepelinai. Visus receptus išbandė ir patiekalus pagamino „Ertlio namo“ šefas T.Rimvydis.
Knygą kūrė didelė profesionalų komanda
Unikalus Lietuvos kultūros instituto inicijuotas projektas gimė bendradarbiaujant tyrinėtojams R. R.Laužikui ir A.Astrauskui, šefui T.Rimydžiui, fotografei Eglei Mačerauskei.
Šiuolaikišką dizainą ir maketą sukūrė „Studio Honest“, o šmaikštų gastronominį žemėlapį – iliustruotoja Lina Vyšniauskaitė.
Į vokiečių kalbą studiją ir receptus išvertė Saskia Drude ir Liane Klein.
