Rygos-Gaujos regionui suteiktas Europos gastronomijos regiono titulas, kuriuo latviai galės didžiuotis visus metus.
Sakote, apie Rygos-Gaujos regioną nieko nesate girdėję? Nenuostabu, nes tokio regiono nerasite jokiame Latvijos žemėlapyje.
Gauja nėra nei miestas, nei apskritis. Tai – Latvijos upė, prasidedanti šiaurinėje šalies dalyje Cėsio rajone ir vidurupyje besiribojanti su Estija.
Latviai norėjo kaip nors pavadinti vienu bendresniu žodžiu regioną, kuriame galima susipažinti su gastronominiais šalies ypatumais ir kuris apima ne tik Rygą, bet ir Siguldą, Cėsį, Valmierą. Visi šie miestai yra išsidėstę aplink Gaujos nacionalinį parką, tad ir gastronominį regioną patogumo dėlei latviai pavadino Gaujos vardu.
Svarbiausias Europos gastronomijos regionų paskelbimo tikslas yra suvienyti skirtingus Senojo žemyno regionus ir išpopuliarinti jų vietinius patiekalus.
Tokiu būdu siekiama skleisti žinią apie skirtingiems regionams būdingą maistą ir jo įvairovę, į tai įtraukiant geriausius šalių šefus, restoranus, ūkius ar prekeivius nacionaliniais produktais.
Visus metus šalys, kurios paskelbiamos Europos gastronominiais regionais, turi rengti įvairius su tuo susijusius renginius, pristatyti naujus turistinius maršrutus ir, be abejo, visa tai turi būti susiję su vietos maistu.
Šiemet drauge su Ryga Europos gastronomijos regionais paskelbti ir Danijos miestas Orhusas bei Italijos Lombardijos regionas.
Latviai nusprendė didžiuotis maistu, pagamintu daugiausiai iš miško gėrybių: nuo beržų sulos (iš jos gaminamas netgi vietos vynas, beje, keistoko skonio, panašaus į raugintų agurkų sultis), iki medžioklės laimikių, jau nekalbant apie grybus ir uogas.
Na ir, žinoma, nestigs patiekalų, pagamintų iš žuvies, nesvarbu, kokios – jūrinės ar ežerų.
Nenuostabu, juk žuvies produktai yra tai, kuo mūsų kaimynai didžiuojasi labiausiai. Ir tai – ne vien tik šprotai, į kuriuos, kaip sužinojau, latviai žiūri nevienareikšmiškai.
Vieni latviai nenorėtų būti siejami su mažomis rūkytomis aliejuje konservuotomis žuvelėmis. Esą šprotų konservai asocijuojasi su nekokiomis sovietinėmis kulinarijos tradicijomis. Juk sovietmečiu jie buvo būtinu šventinio stalo atributu.
Kiti – priešingai didžiuojasi latviškais šprotas ir teigia, kad šie neturi nieko bendro su sovietmečiu. Juk Baltijos šalyse rūkytas žuvis konservuoti aliejuje pradėta dar XVIII amžiuje!
Latviai nedvejodami jus pavaišins ir nėgėmis, ypač drebučiuose. Nėgės yra ilgi besiraitantys apskritažiomeniai, kurie patogumo dėlei neretai vadinami žuvimis.
Lietuvoje nėgės nėra itin populiarios, todėl didžioji dalis čia sugautų nėgių eksportuojamos į Latviją. O štai latviai nėges ypač mėgsta ir dažnai – gyvas ar jau paruoštas – perka turguose.
Bet grįžkime prie Rygos-Gaujos gastronominio regiono, kuris turi ir savo ambasadorių. Juo paskelbtas žinomas Latvijos šefas Dzintars Kristovskis.
Jis dirbo beveik pačiame Rygos centre, vietos hipsterių pamėgtame rajone veikiančioje nedidelėje bet jaukioje aludėje „Valmiermuiža`s alus“, o vėliau atidarė ir to paties pavadinimo restoraną Valmieroje.
Gamindamas patiekalus Dz.Kristovskis stengiasi naudoti kuo daugiau vietos produktų ir populiariems kitų šalių prieskoniams, actui ar padažams surasti latviškus pakaitalus. Taigi, ar galėjo latviai rasti geresnį ambasadorių, atstovaujantį vietos maisto tradicijai?
Gastronominiai metai Latvijoje prasidėjo prieš savaitę, sausio 14-ąją. Tuomet Latvijos sostinėje buvo surengtas Rygos gatvės festivalis.
Gatvės maisto tradicijų kaimyninėje šalyje anksčiau niekas nepuoselėjo, nebuvo čia nieko panašaus į Vilniuje ar Kaune jau nebe pirmus metus rengiamus „Open Kitchen“ renginius.
Pirmasis Rygos gatvės maisto festivalis nebuvo labai didelis – užėmė tik nedidelę dalį centrinės gatvės, vedančios link įžymiojo „Laimos“ laikrodžio, bet visuomenės susidomėjimo jis sulaukė nemažo.
Festivalyje buvo galima paragauti įvairiausių patiekalų: nuo čeburekų ar šiupinio su žvėriena, keptų vaflių su grietine ir ikrais ar šonkauliukų, iki karšto alaus ar austrių. Pastarąsias pirko net ir pagyvenusios latvės.
Patiekalų kainos įvairavo nuo daugmaž 2 iki 4 eurų.
Gatvės maisto festivalyje dalyvavę restoranai stengėsi ne tik pristatyti kuo įdomesnius patiekalus, bet ir kuo išradingiau papuošti savo palapines, įrengti jas taip, kad atspindėtų ir pačių maitinimo įstaigų interjerą.
Visus metus Rygos-Gaujos regione netrūks ir kitokių renginių, susijusių su vietos maistu. Jie vyks kiekvieną savaitgalį.
Pavyzdžiui, ateinantį šeštadienį, sausio 28 dieną Siguldoje bus pristatyti latviški žiemos patiekalai, o vasario 4-ąją Rygos centriniame turguje bus rengiami šefų meistrystės kursai. Visą renginių sąrašą galima rasti čia.
Tad visi besidomintys maistu žmonės šiemet turėtų rasti laiko nuvažiuoti į Latviją ir aplankyti Rygos-Gaujos gastronominį regioną. Juk dabar yra pati geriausia proga geriau pažinti kaimynus ir jų maistą.
