Svečiuodamasi toli nuo Lietuvos I.Martinkėnaitė neatsisako išmėginti dar neragautų valgių ir pasilepinti nauju skoniu, rašo „TV antena“.
„Į burną įsidėti nedrįstu tik vabzdžių, žiogų, lervų ir kirmėlių. Kitų produktų ar patiekalų stengiuosi paragauti“, – kalbėjo atlikėja.
– Kokiose šalyse mėgavotės egzotiškiausiais patiekalais?
– Kinijoje valgiau saldžios paukščių lizdų sriubos ir ugnikalnio lavoje keptų kiaušinių. Pietų Korėjoje iš milžiniško dydžio krabo virtuvės meistrai paruošė sriubą, salotas, karštąjį patiekalą ir net desertą.
Karibų jūros regione teko paragauti krokodilienos. Tenerifėje atradau įvairių dar neragautų vaisių skonį ir pamėgau iš ten augančių bananų kepti blynelius.
– Kokių šalių maistas jums pasirodė arčiausiai širdies?
– Japonijoje labai skanūs sušiai – jiems ruošti naudojamos ką tik sugautos žuvys. Patiko ir kiti šios šalies valgiai.
Mane labai sužavėjo ir Indijos virtuvė, kurioje naudojama daugybė įvairių prieskonių, žuvų, jūrų gėrybių.
Praėjusį pavasarį lankydamasi šioje šalyje visiškai atsisakiau mėsos. Jos maždaug pusmetį nevalgiau ir grįžusi į Lietuvą. Mėsiškų patiekalų dabar kartais paragauju, bet jie man nėra būtini. Jeigu gyvenčiau Indijoje, tikriausiai tapčiau vegetare.
– Iš tolimų kelionių parsivežate egzotinių prieskonių ar maisto produktų?
– Parsivežu nemažai. Grįžtant iš Indijos mano lagaminas įstrigo viename iš oro uostų. Manau, dėl to, kad jame buvo daugybė maltų indiškų prieskonių, žolelių, arbatos.
Bičiuliai taip pat žino, kad man maloniausia dovana – iš svetur parvežti prieskoniai ar padažai. Iš užsienio esu parsivežusi daugybę kulinarijos knygų.
– Bandote ruošti valgius pagal svečių šalių receptus?
– Žinoma. Tenka daug eksperimentuoti ir derinti produktus, nes mes neturime tokios jų gausybės.
– Ar Lietuvoje yra valgių, kurie prilygsta ragautiems aplankytose šalyse?
– Pastebėjau, kad Lietuvoje įkurtuose indiškuose, japoniškuose, kiniškuose ir kitų šalių restoranuose patiekiamas maistas toli gražu neprilygsta tam, kurio ragavau tose šalyse. Dažniausiai patiekalai būna pernelyg aštrūs. Tikriausiai dėl gausiai naudojamų paprikų.
– Kuo vaišinate užsukusius svečius?
– Bičiuliams dažniausiai patiekiu tuno kepsnių su įvairiais egzotiniais pagardais ir ryžiais. Taip pat mėgstu virti trintą moliūgų sriubą su kokosų pienu.
– Kaip daug dėmesio maisto ruošimui ir ragavimui skiriančiai moteriai pavyksta išlaikyti tokias dailias kūno formas?
– Kaip ir kitos grupės „69 danguje“ narės, vieną dieną per savaitę skiriu iškrovai. Tuomet geriu kefyrą, arbatą, daug vandens, suvalgau vieną kitą vaisių.
Kasdien vengiu itin sočių pusryčių ir vakarienės. Rytais išgeriu dvi stiklines vandens ir stiklinę kefyro su ispaninių šalavijų sėklomis. Vakare taip pat dažnai geriu kefyrą.
Moliūgų sriuba su kokosų pienu
Patiekalui reikės:
0,5 kilogramo moliūgo,
1 svogūno,
2 bulvių,
1 morkos,
2 šaukštų alyvuogių aliejaus,
200 ml natūralaus sultinio,
400 ml kokosų pieno,
kokosų drožlių,
imbiero,
pakepintų moliūgų sėklų,
šviežių kalendrų,
kario lapų.
Susmulkintą moliūgą, svogūną, morką ir bulves išvirkite.
Tuomet daržoves sutrinkite, įpilkite natūralaus sultinio, aliejaus, pagardinkite kokosų pienu, kokosų drožlėmis ir prieskoniais. Galiausiai įberkite pakepintų moliūgų sėklų ir kario lapų.
