Su gitara rankose šis energingasis virtuvės vadovas jaučiasi lygiai taip pat užtikrintai, kaip ir gamindamas tradicinį portugališką sūdytų menkių užkandį Bacalhau a careca, arba ruošdama burnoje tirpstantį aštuonkojį, portugališkai vadinamą Polvo a lagareiro.
Tuo įsitikino ne vienas Vilniuje įsikūrusio portugališko maisto restorano „Galo do Porto“ svečias. Šiame restorane C.Santos ne tik pristatė portugalų virtuvę, bet ir mielai pasakojo visiems apie Portugalijos kultūrą ir apie portugališkus skonius.
Populiarus kaip J.Oliveris
Savo gimtajame Mozambike, pietryčių Afrikos respublikoje, C.Santos gali pasigirti turbūt ne mažesne šlove, nei Jamie Oliveris Didžiojoje Britanijoje.
„Jį žino kiekviename turguje, kiekviename portugališko maisto restorane Mozambike. Jį žino kiekvienas žvejys, kiekvienas pardavėjas“, – teigė diplomatas Darius Degutis.
Šis diplomatas, kartu su savo žmona, žinoma maisto tinklaraštininke ir knygų apie valgius autore, Nida Degutiene ne tik susidraugavo su C.Santos savo kelionės po Afriką metu, bet ir pakvietė jį atvykti į Lietuvą.
Degučiai su Celo susipažino dar viešėdami Pietų Afrikoje. Lietuvių pora kaip tik ketino vykti į Mozambiką ir portugalas mielai sutiko juos priimti savo gimtojoje šalyje.
Tik Mozambike Nida su Dariumi sužinojo, kad Celesino savojoje šalyje dirba virtuvės vadovu ir yra be galo populiarus.
Besikalbėdamas su Celo D.Degutis prisiminė, kad jo bičiulis Arvydas Valeika neseniai Vilniuje atidarė portugališko maisto restoraną „Galo do Porto“. Greitai gimė mintis pakviesti energingąjį portugalą apsilankyti šiame restorane, kad šis lietuviams pristatytų portugališką virtuvę.
Lietuviška egzotika
Atvažiavęs į Lietuvą C.Santos ne tik mokė portugališko restorano komandą, kaip ruošti jo gimtosios šalies patiekalus, bet ir domėjosi mūsų šalies virtuve.
Jau pirmąjį viešnagės vakarą vienoje kavinėje paragavęs vištienos skrandukų C.Santos liko jais sužavėtas.
Jam labai patiko ir kopūstai su mėsa. Mums toks patiekalas yra įprastas, o portugalui jis buvo visiška egzotika.
Vargšai tenkindavosi pupomis
„O kokia gi yra portugalų virtuvė?“ – pasiteiravau Celo.
„Ji be galo įvairi. Portugalai yra žinomi, kaip pasaulio atradėjai. Jie jau kelis šimtmečius savo virtuvėje naudoja įvairius prieskonius, kuriuos, keliaudami po pasaulį, atsiveždavo iš kitų šalių.
Prieskoniais jie imdavo prekiauti ir kitose šalyse, taip įnešdami naujų skonių vietos virtuvėms. Portugalų dėka karis atsirado Portugalijoje ir Mozambike, o į Indiją atvežė čili pipirus“, – aiškino C.Santos.
Kaip ir visur kitur, portugalų prastuomenės ir diduomenės stalas ganėtinai skyrėsi. Kilmingiesiems buvo gaminami gausiai prabangiais prieskoniais pagardinti patiekalai. O neturtingi žmonės tenkinosi pupomis, kopūstais ir kiauliena.
Tad portugališką virtuvę sudaro labai skirtingi patiekalai, kurie yra populiarūs visame pasaulyje ir žaibiškai populiarėja Lietuvoje.
Gaminti išmokė užkariautojai
Nors pats Celestino yra portugalas, tačiau gimė jis Mozambike. Nuo trejų metų amžiaus jis su tėvais persikėlė į Pietų Afriką, o dabar vėl grįžo į Mozambiką, kur gyvena jau apie 15 metų.
Anot C.Santos, Mozambike, buvusioje Portugalijos kolonijoje, portugališkas maistas yra labai populiarus. Jį vietiniai išmoko puikiai gaminti, tarnaudami turtingesnių užkariautojų namuose.
Žinoma, Mozambike labai populiari yra ir vietos virtuvė, pasižyminti didele įvairove. Tradiciniai patiekalai Mozambiko šiaurėje gerokai skiriasi nuo tų, kurie yra ruošiami pietuose, bet visi, anot portugalo, yra labai gardūs.
C.Santos ir pats mielai ruošia tradicinius Mozambiko patiekalus. Keletą jų įtraukė ir į savo valgių receptų knygą.
Išpuošia net paprastą maistą
Portugalą maloniai nustebino lietuvių virėjų gabumas ir išradingumas, ruošiant portugališkus patiekalus.
„Lietuviai yra tokie kūrybingi! Portugališkas maistas yra labai paprastas, o jie jį labai išpuošia. Be puikaus skonio jie maistui suteikia ir nuostabią išvaizdą“, – žarstė komplimentus Celo.
Kol kalbėjomės su C.Santos, jo vadovaujama komanda virtuvėje ruošė tradicinius portugališkus patiekalus, tokius, kaip Bacalhau – sūdytų menkių užkandį, kadaise buvusį neturtingųjų maistą.
Taip pat pagal Celesino atsivežtą receptą buvo verdama puikiai lietuviškam klimatui tinkama portugališka lapinių kopūstų sriuba su dešros gabalėliais Caldo verde.
Žinoma, nė vienas iš šių pirmųjų patiekalų neprilygo vakaro vinimi tapusiam portugališkai paruoštam aštuonkojui ir vištienos kepenėlėmis įdarytam jautienos išpjovos kepsniui Bife Recheado.
Šių patiekalų galima paragauti restorane „Galo do Porto“. Be to, keli nesudėtingi portugališkų valgių receptai vėliau bus pateikti ir rubrikos „Skonis“ skaitytojams, kad galėtų pabandyti jų pasigaminti patys.
