Rusijoje atsivėrusią sūrių nišą bando užpildyti vietos verslininkai, ėmę gaminti pseudoeuropietiškus sūrius. Ko jie verti? Britų dienraštis „The Guardian“ Rusijoje parduodamus sūrius įvertino dešimties balų skalėje.
Maskvos srityje gaminamas „Chizzi cheddar“ buvo įvertintas trimis balais: „Ne tai, kad jis būtų kažkoks ypatingai šlykštus. Tiesiog jis visai neturi skonio. Rusiškų sūrių pasaulyje tai tarsi Dmitrijus Medvedevas: blankus ir niekuo dėtas“.
Maskvos srityje gaminamas „Parmezan Dolce“ susilaukė aršiausios kritikos ir nė vieno balo: „Su parmidžanu jis turi tiek pat bendro, kiek skardinė troškintos mėsos ir ploniausias gabalėlis Iberijos kiaulių kumpio. Ši sūrį primenanti substancija turi metalo poskonį su prakaito natomis – tarsi ja būtų išplautos sporto salės persirengimo kambario grindys. Tai – nebijau to žodžio – pats bjauriausias sūris, kurį man teko ragauti“.
Ne mažiau keistas pasirodė ir Baltarusijoje gaminamas raudonos spalvos sūris: „Sunku pasakyti, kodėl šis sūris yra raudonos spalvos, tačiau vertėtų pažymėti, kad nemenka dalis Baltarusijos nukentėjo dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos. Šio sūrio skonis ne mažiau baisus nei vaizdas: tarsi kas nors būtų išdistiliavęs picos skonį ir sukūręs tekstūrą, kuri primena prieš savaitę sukramtytą kramtomąją gumą. Užtat kainuoja nedaug – už tiek pat Maskvoje galima nupirkti pigios degtinės, kurios skonis tikrai malonesnis.“ Raudonasis sūris buvo įvertintas dviem balais.
Maskvos srityje gaminamas parmidžano pakaitalas „Parmegrino“ gavo vos vienu balu daugiau: „Pavadinimas kažkiek primena itališką sūrį, tačiau šio sūrio panašumas į itališką tuo ir baigiasi. Jo konsistencija muša iš vėžių: jausmas toks, kad sūrio gabalas buvo susmulkintas šį mažus gabalėlius, porai savaičių paliktas ant šaligatvio, o po to ir vėl suklijuotas. Nežinau, kas šiam sūriui skyrė karūną su užrašu „Quality“ (kokybė), bet aš statau už tai, kad tai – Ivanas Rūstusis.“
Dar vienas sūris iš Baltarusijos – „Rikota Light“ – buvo įvertintas net septyniais balais. „Paskutinis diktatorius Europoje pamaitins ne tik tuos, kam patinka kraujo spalvos sūris. Baltarusijos gamykla jau seniai gamina itališkų sūrių imitacijas.
Baltarusijos Centrinė rinkimų komisija šiam sūriui veikiausiai skirtų 11 balų iš 10, tačiau nepriklausomuose rinkimuose jam skiriame 7“, – rašo „The Guardian“.
Tačiau paragavęs Argentinoje pagamintos mocarelos britų žurnalistas suprato, kad rusai – dar visai neblogi sūrio gamintojai. „Rusiškas sūri, sugrįžk, prašau! – emocingai savo įspūdžius aprašo žurnalistas, paragavęs argentinietiškos mocarelos. – Šis beskonės masės gabalas primena plastiką – jis tinka nebent savigynai, nes jo neįmanoma valgyti. Negaliu patikėti, kad kažkas vežė jį tūkstančius kilometrų. Gal kadaise, iki savo ilgos kelionės, jis buvo skanesnis. Bet jis žymiai blogesnis už rusiškus analogus.“
Ne ką geriau buvo įvertintas iš graikiško stiliaus sūris „Fetaksa“: „Neapsigaukite žiūrėdami į pakuotę ir regėdami pseudograikišką šriftą bei jaukų Viduržemio jūros peizažą. Į tikrą fetos sūrį jis panašus tiek, kiek aktorius Russellas Brandas – į Sokratą.“
