Vieši V. Putino pasisakymai parodo, kad Rusijos ryšiai su Vašingtonu gali nepagerėti tiek Kamalos Harris, tiek Donaldo Trumpo pergalės atveju.
Rugsėjį paklaustas apie JAV prezidento rinkimus Vladivostoke vykusiame ekonomikos forume V. Putinas atsakė pašaipia šypsena.
Rusijos vadovas pajuokavo, kad jo „favoritas“ buvo JAV Prezidentas Joe Bidenas, bet kadangi jis nebekandidatuoja, V. Putinas sarkastiškai pasiūlė paremti K. Harris. Kaip politikės teigiamą bruožą rusas nurodė jos „užkrečiantį juoką“.
Jau antradienį JAV piliečiai keliaus prie balsadėžių ir rinksis prezidentą artimiausiems 5 metams. Stebint nuomonių apklausas atrodo, kad kova tarp demokratų kandidatės K. Harris ir respublikono Donaldo Trumpo yra itin atkakli.
Rinkimų rezultatai bus labai svarbūs Rusijai. Analitikai pažymi, kad nei K. Harris, nei buvęs prezidentas D. Trumpas nėra laikomi galinčiais pataisyti įtemptus JAV ir Rusijos santykius.
Savo kampanijos metu K. Harris laikėsi griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu, o D. Trumpas, nepaisant susižavėjimo V. Putinu, būdamas JAV prezidentu įvedė Rusijai dideles sankcijas.
Kalbėdamas apie D. Trumpą, V. Putinas Vladivostoke vykusiame renginyje sakė, kad Rusijai buvo įvesta „tiek daug apribojimų ir sankcijų, kiek iki jo neįvedė joks kitas prezidentas“.
Harvardo akademikas Timothy Coltonas teigė, kad Kremliaus vadovybė D. Trumpui gali teikti nedidelę pirmenybę kaip „žinomam veikėjui“.
„Rusijos požiūriu, rinkimai nieko gero neduos“, – teigė ekspertas.
Pozicija Rusijos atžvilgiu
Nuo plataus masto karo pradžios JAV Kyjivui suteikė daugiau kaip 59,5 mlrd. dolerių (54,9 mlrd. eurų) paramos, tačiau, artėjant prezidento rinkimams ši parama ir tolimesnė Vašingtono politika ties Ukraina kabo ant plauko.
K. Harris pažadėjo paramą Ukrainai – manoma, kad ji gali išlaikyti J. Bideno administracijos karinę ir ekonominę pagalbą karo niokojamai valstybei.
D. Trumpas užsiminė, kad norėtų derėtis dėl konflikto užbaigimo, galbūt panaikinant sankcijas Rusijai, o respublikonų kandidatas į JAV viceprezidentus J. D. Vance'as, pasiūlė Ukrainai demilitarizuoti Rusijos okupuotas teritorijas ir paskelbti neutralitetą.
K. Harris atvirai kritikavo Rusiją žmogaus teisių klausimais, ypač dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties kalėjime. Ji pasmerkė jo mirtį kaip „dar vieną V. Putino brutalumo ženklą“.
Tuo tarpu D. Trumpas Rusijos opozicionieriaus mirtį palygino su savo paties teisinėmis bėdomis.
Jo pažiūros į lytinę tapatybę ir transseksualų dalyvavimą moterų sporte sutampa su Rusijos LGBTQ+ teisių mažinimu ir konservatyvių „tradicinių vertybių“ propagavimu valdant V. Putinui.
D. Trumpo kadencija Baltuosiuose rūmuose sukėlė JAV trintį su NATO – jis suabejojo valstybės pareiga ginti sąjungininkus, kurie nesugebėjo įvykdyti gynybos išlaidų tikslų, ir užginčijo Aljanso abipusės gynybos išlygą.
Respublikonas rėžė, kad pergalės atveju negintų tų NATO narių, kurios nepasiekė 2 proc. nuo BVP išlaidų tikslo. Politikas pridūrė, kad Rusija gali „daryti su tomis šalimis tai, ką nori“.
Tuo tarpu K. Harris aiškino, kad JAV įsipareigojimas NATO yra „geležinis“. Tai – visiškai priešinga pozicija D. Trumpo teiginiams, kad reikalavimų nesilaikančios narės gali susidurti su Rusijos agresija.
Branduoliniai susitarimai yra dar viena V. Putiną dominanti sritis, nes Naujosios START branduolinės sutarties – paskutinio likusio JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės pakto – galiojimas baigsis 2026 m.
Tikimasi, kad K. Harris, kaip ir dabartinis prezidentas J. Bidenas, pritars šios sutarties atnaujinimui.
Tuo tarpu D. Trumpas jau anksčiau pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) ir ragino sudaryti naują paktą, kuris apimtų ir Rusiją, ir Kiniją.
Galiausiai Kremliaus pozicija dėl JAV prezidento rinkimų priklausys nuo to, ar nugalėtojas duos ženklą, kad JAV pakeis poziciją Ukrainos, NATO ar branduolinės ginkluotės susitarimų atžvilgiu.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
