Vengrijos premjeras V.Orbanas pirmadienį išvyko iš Pekino pakeliui į Vašingtoną, kur vyks NATO viršūnių susitikimas po susitikimo su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu. Pastarąjį vizitą V.Orbanas pavadino „taikos misija 3.0“, rašo „Deutsche Welle“.
V.Orbano vizitas į Kinijos sostinę įvyko po neseniai įvykusių jo kelionių į Kijevą ir Maskvą, kur jis bandė save pristatyti kaip tarpininką, siekiantį užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
Ką V. Orbanas sakė Pekine?
V.Orbanas pabrėžė Kinijos, kaip „pagrindinės jėgos, kuriančios sąlygas taikai“ konflikte, prasidėjusiame dar 2014 m., bet peraugusiame į visavertį karą, kai Rusija 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, vaidmenį.
Interviu Vokietijos bulvariniam laikraščiui BILD, paskelbtame pirmadienį ir sutampančiame su jo vizitu Pekine, V.Orbanas pakartojo raginimus nutraukti ugnį ir perspėjo dėl tolesnio konflikto eskalavimo artimiausiais mėnesiais.
„Patikėkite manimi: ateinantys du ar trys mėnesiai bus daug žiauresni, nei manome“, – sakė jis komentaruose, kurie buvo išsakyti tiesiogiai po jo susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu Kremliuje ir prieš atvykstant į Kiniją.
„Yra daugiau ginklų, o rusai yra labiau pasiryžę. Konfrontacijos energija, žuvusiųjų ir aukų skaičius taps žiauresni nei per pastaruosius septynis mėnesius“, – dėstė politikas.
Jis tvirtino, kad „nesiginčija dėl to, kas teisus, o kas ne“, o jo „tikslas – taika ir paliaubos“.
Ką pasakė Xi Jinpingas?
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo ruožtu pasinaudojo V.Orbano vizitu ir paragino tarptautinę bendruomenę „sudaryti sąlygas ir suteikti pagalbą, kad abi šalys galėtų atnaujinti tiesioginį dialogą ir derybas“, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.
„Tik tada, kai visos didžiosios valstybės panaudos teigiamą, o ne neigiamą energiją, ugnies nutraukimo šiame konflikte aušra gali išaušti kuo greičiau“, – pranešė jis.
Nepaisant Xi Jinpingo raginimų siekti taikos, Kinija nedalyvavo neseniai Šveicarijoje vykusiame Ukrainos vadovaujamame tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime, o mieliau propagavo savo šešių punktų taikos planą, kurį kartu su Brazilija paskelbė gegužės mėn. ir kuriam pritarė Maskva.
Kinija pristato save kaip neutralią karo šalį, tačiau strateginiai santykiai su Rusija po invazijos sustiprėjo. Pekinas pasiūlė labai svarbų gelbėjimo ratą vis labiau izoliuojamai Rusijos ekonomikai, pirkdamas didelius kiekius rusiškų gamtinių dujų, nors ir sumažintomis kainomis.
Kaip ES reagavo į V. Orbano keliones?
V. Orbanas yra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, palaikęs glaudžius santykius su V.Putinu po Rusijos invazijos. Jis atsisakė siųsti ginklus Ukrainai ir nuolat prieštaravo ES paramai Kijevui bei kvestionavo ją.
Šį mėnesį Vengrija perėmė pirmininkavimą ES rotacijos tvarka, tačiau pirmadienį V.Orbanui išvykstant iš Pekino Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas antrino kitiems Europos lyderiams, tvirtindamas, kad vengrų populistas nekalba bloko vardu.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad pastaroji V.Orbano kelionė į Rusiją buvo grynai dvišalis reikalas ir jis „negavo jokių ES Tarybos įgaliojimų vykti į Maskvą“.
V. Orbano Vengrija stiprina ryšius su Kinija
Kinija toliau stiprina ekonominius ryšius su Vengrija, kuri išliko atvira Kinijos investicijoms, nepaisant Pekinui įvestų ES sankcijų, ypač dėl Kinijoje pagamintų elektrinių transporto priemonių importo.
Nors ES stengiasi mažinti savo priklausomybę nuo antros pagal dydį pasaulio ekonomikos, kuri, kaip ji baiminasi, užtvindžiusi rinką pigiomis prekėmis gali pakenkti Europos ekonomikai, Vengrijos užsienio reikalų ministras teigė, kad Kinijos investicijos į Vengrijos elektromobilių sektorių galėtų sukurti 25 tūkst. darbo vietų.
2010 m. grįžęs į valdžią Budapešte, V.Orbanas, vykdydamas savo „rytų atsivėrimo“ užsienio politiką, siekia glaudesnių ekonominių ryšių su Kinija, Rusija ir kitomis Azijos šalimis.
Vengrijos vyriausybė neseniai pasigyrė, kad vykdomų ekonominių projektų, kurių kilmės šalis yra Kinija, vertė siekia apie 15 mlrd. eurų (16 mlrd. JAV dolerių).
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
