Agentūrų AFP ir „Le Monde“ skaičiavimais, mažiausiai 200 kandidatų iš kairiųjų aljanso ir prezidento Emmanuelio Macrono centristų koalicijos pasitraukė iš varžybų prieš lemiamą terminą, kad susivienytų už tuos likusius pretendentus, kurie turi daugiausia galimybių įveikti M.Le Pen nacionalistus.
Jų sprendimai gali nulemti sekmadienį vyksiančio antrojo turo balsavimo rezultatus ir tai, ar Prancūzija pirmą kartą šiuolaikinės respublikos istorijoje turės kraštutinių dešiniųjų vyriausybę.
Taktiniai pasitraukimai suskaldė prezidento stovyklą nuo pat pirmojo turo, kai politiniai sunkiasvoriai atsisakė laikytis linijos po to, kai tiek E.Macronas, tiek jo premjeras Gabrielis Attalis paragino pasitraukti daugybę žmonių.
Prancūzijos rinkimų sistema paprastai nesukuria tokio sudėtingo vaizdo, tačiau šokiruojantis E.Macrono sprendimas paleisti parlamentą ir surengti skubų balsavimą po to, kai jis praėjusį mėnesį pralaimėjo ES rinkimus kraštutiniams dešiniesiems, šalies politiką įstūmė į chaosą.
Rinkėjai renka įstatymų leidėjus 577 Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos rinkimų apygardose, o absoliučiai daugumai reikia 289 vietų.
Per paskutinį rinkimų antrąjį turą, vykusį 2022 m., tik keliose apygardose rinkėjai galėjo rinktis iš trijų ar daugiau kandidatų. Beveik visada tai buvo antrasis turas, kuriame dalyvaudavo du geriausi pirmojo turo kandidatai.
Tačiau šį kartą yra daugiau kaip 300 rinkimų apygardų, kuriose bent trys kandidatai pateko į antrąjį turą, vyksiantį liepos 7 d. Tarp jų paprastai būna vienas iš kraštutinių dešiniųjų, vienas iš kairiųjų aljanso ir vienas iš E.Macrono centristų bloko.
Dėl to kandidatai ir partijų pareigūnai užkulisiuose karštligiškai diskutavo, ar nevertėtų pasitraukti ir suvienyti prieš M.Le Pen pasisakančių rinkėjų balsus. Jie turėjo apsispręsti iki antradienio 18 val. Daugelis jų nusprendė pasitraukti.
„Le Monde“ skaičiavimais, kol kas iš kovos pasitraukė 130 kairiojo „Naujojo liaudies fronto“ kandidatų (iš 446, patekusių į antrąjį turą) ir 81 kandidatas iš E.Macrono stovyklos (iš 319, patekusių į antrąjį turą), prezidento partijos duomenimis. Oficialūs skaičiai nepateikti, kol Prancūzijos vidaus reikalų ministerija nesukoncentruos duomenų.
Pasitraukimų banga reiškia, kad dabar antrajame ture bus mažiau nei 100 apygardų, kuriose dalyvaus trys kandidatai.
Sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo ture pirmavo M.Le Pen kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“, aplenkusi kairiųjų aljansą, o E.Macrono centristų koalicija atsiliko trečioje vietoje.
Sekmadienio vakarą faktinis kairiųjų aljanso lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas paragino trečiąją vietą užėmusius jo stovyklos atstovus pasitraukti iš vietos rinkimų ir sustabdyti „Nacionalinį sambūrį“.
Panašią žinutę savo stovyklai pasiuntė ir permjeras G.Attalis. „Tokiomis aplinkybėmis Prancūzija nusipelno, kad mes nedvejotume“, – sekmadienio vakarą sakė G.Attalis, ragindamas trečioje vietoje esančius rinkėjus pasitraukti, kai kandidatuojant gali būti „išrinktas „Nacionalinis sambūris“.
Spaudimas ir pasipriešinimas
Tačiau E.Macrono stovykla sunkiai laikėsi oficialios linijos. Pagrindiniai veikėjai atsisakė telktis už kraštutinių kairiųjų kandidatų, kurių platformoje numatytos didžiulės valstybės išlaidos ir taip jau smarkiai prasiskolinusioje šalyje.
Kai kuriems centristams kairioji partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ ir jos lyderis J.Mélenchonas kelia tokį pat ar net didesnį pavojų nei M.Le Pen. Pats E.Macronas didžiąją šios kampanijos dalį praleido pliekdamas „Naujojo liaudies fronto“ aljanso politiką kaip „groteskišką“ ir pražūtingą Prancūzijai.
Oponentai peikė kraštutinius kairiuosius, perspėdami, kad jų išlaidų politika prives Prancūziją prie bankroto. Už E.Macroną pasisakanti stovykla taip pat užsipuolė „Nenugalėtąją Prancūziją“ dėl jos griežtos opozicijos Izraelio karui Gazos Ruože, dėl ko ji buvo apkaltinta antisemitizmu.
Tuo tarpu kraštutiniai dešinieji dažnai kaltinami, kad yra nepasirengę valdymui ir nenuoseklūs ekonominės politikos srityje, o imigracijos klausimu stumia susiskaldymą skatinančias priemones.
Ekonomikos ir finansų ministras Bruno Le Maire'as, kuris nekandidatuoja perrinkimo rinkimuose, sakė, kad nepritaria balsavimui už „Nenugalėtąją Prancūziją“, net jei jam tektų varžytis su „Nacionalinio sambūrio“ kandidatu.
Kiti, pavyzdžiui, kadenciją baigiantis vietos valdžios ir kaimo reikalų ministrė Dominique Faure, laikėsi vyriausybės nurodymų, tačiau aiškiai parodė, kad su jais nesutinka. „Mano kandidatūros išsaugojimas man buvo geriausias sprendimas kovojant su kraštutinumais“, – antradienį rašė D.Faure, pranešdama apie savo pasitraukimą po didelio Prancūzijos prezidento ir ministro pirmininko spaudimo.
Parengta pagal „Politico“ inf.
